Tegul pabandžius iš naujo atsiveria galimybės

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2025-12-08

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

„Pabandom iš naujo“ – tris dienas Akademijoje, Kėdainių r., skambėjo gerai visiems žinomos dainos eilutė. Ją pasirinko LŽŪKT Rinkodaros skyrius, kviesdamas ūkininkus į Inovacijų centre organizuotus renginius, kurių svarbiausias akcentas buvo pasiruošimas 2026 m. sezonui. Žiniomis, įžvalgomis ir patirtimi dalinosi ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof, „Dotnuva Baltic Lietuva“, „Baltic Agro“, „Scandagra“, „Intrac“, „Rovensa Next Lietuva“, LŽŪKT, „Naujasis kalcitas“, VMVT atstovai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pasak renginių idėją generavusios LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovės Erikos Mankutės, ciklą siekta organizuoti taip, kad ūkininkai galėtų rinktis aktualiausias dienas. Gyvulininkystės ūkiams skirtos dienos akcentai buvo biosauga, ligų prevencija, pašarų sąnaudų valdymas, technologijų sprendimai, augalininkystės – grūdų rinkos prognozės, dirvožemio būklė, technologijų taikymas, inovacijų nauda. Trečiąją dieną nuspręsta skirti tik dirvožemiui. Kiekvieną dieną jungė įžvalgos ir diskusijos apie mokestinius pokyčius ir ūkininko statusą, apsilankymai LŽŪKT laboratorijoje ir „Dotnuva Baltic“ technikos erdvėse.

„Organizuodami „Pabandom iš naujo“, pasirinkome kompleksišką požiūrį į ūkį. Esame dėkingi visiems partneriams. Džiaugsimės, jei renginiuose dalyvavusiems ūkininkams įgytos žinios padės racionaliau sudėlioti kitų metų planus, sumažinti riziką, gal net pasirinkti inovacijas“, – sakė E. Mankutė.

Apie mokestinės sistemos pokyčius, planavimą ir grūdų rinką

Šiais metais tarp ūkininkų nuvilnijo nerimas dėl siekio priartinti mokesčius prie darbo santykių. Pasak LŽŪKT Finansinės apskaitos ir ekonomikos skyriaus vadovės Vaidos Gomoliauskienės, daugelis pradėjo svarstyti, ar verta likti ūkininku, galbūt naudingiau steigti įmonę.

„Konsultantai buvo užversti klausimais. Atlikome situacijos modeliavimą, tai yra palyginome ūkininko ūkio ir mažosios bendrijos ar uždarosios akcinės bendrovės skaičius. Keisti statusą rekomenduočiau nuo sausio 1 d., nes yra nuolaidų. Tik ar verta? Kiekvieno ūkio situacija labai individuali. Kviečiu pasitarti su konsultantais”, – sakė V. Gomoliauskienė, išsamiai išanalizavusi ir palyginusi kiekvieno statuso mokestinę situaciją.

„Scandagra“ agrotechnologijų projektų vadovas Simas Danauskas akcentavo, kad kainos svyruoja, o išlaidų kontrolė yra labai svarbi. Pasak jo, sveikas ūkis turi būti pelningas ir be subsidijų, bet ką daryti, kai kainos už grūdus nedžiugina?

„Planavimas yra skaičiavimas. Nors jis rizikos nepanaikina, reikia skaičiuoti savikainą“, – teigė S. Danauskas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas pabrėžė, kad apie grūdininkystės naudą kalbama per mažai, o ji yra labai svarbi žemės ūkio ekonomikoje, ypač turint galvoje trečiųjų šalių aprūpinimą grūdais.

„Mes užauginame maistą. Turime būti orūs“, – sakė A. Vanagas ir dalinosi patarimais iš patirties: auginti tai, ką gebame, kas turi paklausą ir nėra realizavimo problemų, drausti pasėlius nuo pagrindinių rizikų, naudoti tiksliąsias žemdirbystės technologijas, skaičiuoti pasėlių auginimo savikainą, investuoti į derliaus valymo ir džiovinimo įrangą, derlių realizuoti dalimis nelaukiant aukščiausių kainų, bendradarbiauti su stabiliai veikiančiomis įmonėmis ir kt.

Augalų streso ir gyvulių ligų prevencija

Renginiuose daug dėmesio skirta gyvulių ir augalų ligų prevencijai. Kas akcentuota?

Šie metai buvo tikras įrodymas, kad su gamtos išdaigomis kovoti labai sunku – o ar įmanoma? „Rovensa next“ atstovė Simona Čikulajeva teigė, kad kai kuriais atvejais įmanoma, pavyzdžiui, artėjant abiotiniam (šaltis, karštis, kt.) stresui, naudojant natūralius „Phylgreen“ biostimuliatorius, kurių pagrindą sudaro natūralus jūros dumblių ekstraktas. Teigiamas poveikis patvirtintas bandymais. Pasak S. Čikulajevos, net skeptiškai nusiteikę ūkininkai, po šalnų naudoję dumblius, džiaugėsi.

Akivaizdu, kad gyvulininkystės ūkiams be vadinamo bioskydo apsaugoti bandas nuo ligų vis sunkiau. „Biologinio saugumo priemonės tinka visoms ligoms. Galvojate apie ūkio plėtrą, investuokite į jas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nekuria taisyklių konkrečiam ūkiui. Jūs patys turite pagalvoti, kaip biologinio saugumo reikalavimus pritaikyti savo ūkyje“, – pranešime akcentavo VMVT specialistas dr. Alvydas Malakauskas.

„Dezinfekcijos ir higienos priemonių taikymas ūkyje labai reikšmingas“,– teigė „Baltic agro“ gyvulininkystės konsultantė Margarita Lazauskienė, pristačiusi automatines nagų dezinfekavimo voneles. Ji akcentavo dezinfekcijos ir higienos priemonių dokumentavimo svarbą, sakė, kad nurodyti saugos duomenys neturi būti senesni kaip 3 metai, o nuodingų medžiagų sąrašas yra kaip gyvas organizmas – jį reikia stebėti.

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis pranešime skyrė dėmesio reprodukcinės sistemos ligų prevencijai. Anot jo, reprodukcines problemas galima įtarti, jei karvės nutukusios, kai yra metabolizmo problemų, užsilaiko placenta, prastai suėdami pašarai, ilgas užtrūkimo periodas ir kt.

V. Gudaitis akcentavo, kad labai svarbu karves šerti kokybiškais pašarais, tirti jų maistingumą. Jo manymu, mažai dėmesio dar skiriama pašaruose esantiems mikotoksinams, kurie sutrikdo reprodukciją.

Pasak LŽŪKT vyriausiosios augalininkystės specialistės dr. Kristinos Amalevičiūtės-Volungės ir vyresniojo gyvulininkystės specialisto Vido Tolevičiaus, dirvožemio sveikata turi įtakos pašarų kokybei. Norint įsirengti kokybišką, produktyvų žolyną, naudinga dirvožemį išsitirti.

Kaip teigė V. Tolevičius, kasmet reikia atsinaujinti apie 20 proc. žolynų. Jis akcentavo, kad gyvuliams būtini baltymai, rekomendavo sėti liucernas, siauralapius dobilus.

„Kuo daugiau užsiauginsime, tuo mažiau reikės pirkti. Svarbiausia yra neperauginti žolės“, – akcentavo V. Tolevičius.

Tarptautinę dirvožemio dieną – duoklė jam

Pasak prof. dr. Jono Volungevičiaus (VU, LŽI), dirvožemis yra sudėtinga sistema. Tam tikra jo erozija yra natūralus reiškinys Lietuvoje. Dėl klimatui būdingo drėgmės pertekliaus žemės derlingumą užtikrinančios organinės medžiagos yra nuolat išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kuriuose tampa neprieinamos augalams.

Mokslininkas nurodė, kad eroziją skatina dirvų suslėgimas, per gilus arimas, netinkamas, perteklinis mineralinių ir organinių trąšų naudojimas.

„Priemonės turi būti taikomos išradingai, atsižvelgiant į savojo dirvožemio sąlygas. Turime pažinti savo žemę, kad galėtume optimaliai valdyti ūkį“, – akcentavo J. Volungevičius.

Kaip ją pažinti? Dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė (LŽŪKT) rekomendavo kreiptis į LŽŪKT konsultantus ir atlikti išsamų dirvožemio sveikatingumo tyrimą, įstaigos laboratorijoje nustatant jo fizikines, biologines ir chemines savybes.

„Kad suprastume giliau, turime rinktis dirvožemio sveikatingumo paketą. Tada bus įvertintas kiekvienas rodiklis“, – sakė K. Volungė.

Apie skirtingų frakcijų klinties produktus, skirtus dirvožemiui kalkinti, kalbėjo „Naujojo kalcito“ direktorius Justinas Žąsytis.

Pasak jo, Akmenės r. išgaunamos klinties produktai, kaip kalkinimo medžiaga ir karbonatinė kalcio trąša, reguliuoja dirvožemio pH, suaktyvina dirvožemio mikrofloros vystymąsi, taip pat praturtina jį kalciu, fosforu, kaliu, azotu, siera, magniu ir kitais mikro- bei makroelementais. Todėl stiprėja augalų šaknys, jie auga sveikesni ir duoda gausesnį derlių. „Kalkinant net ir nedidelėmis normomis, poveikis jaučiamas jau pirmaisiais metais“, – akcentavo J. Žąsytis.

„Baltic agro“ atstovė dr. Renata Laurė pabrėžė organinių trąšų svarbą. Jų nereikėtų pamiršti ir tuomet, kai planuojama dirvožemį kalkinti.

„Grūdai pigūs, trąšos brangios. Ką galime padaryti? Mineralines trąšas derinti su organinėmis. Be jų neturėsime anglies“, – kalbėdama apie granuliuotas organines trąšas, teigė R. Laurė.

Svarbu paminėti, kad vertingi buvo pranešimai apie ūkio techniką. Išmaniuosius sprendimus gyvulininkystėje pristatė Sigitas Ašmonas („Intrac“), Alfonsas Genys ir Edgaras Merkys („Dotnuva Baltic“). Mindaugas Dikšaitis iš „Dotnuva Baltic“ pristatė tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas – vis aktualesnes siekiant didesnio efektyvumo.

„Darbai ūkyje man primena serialą „Ofisas“. Trumpa serija gali būti bet kuris ūkininkavimo momentas. Dažnai pagaunu save, kad esu kažkokio filmo aktorė ir ne nuo manęs priklauso, kas jame vyksta“, – mintimis dalijosi ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof, visiems ūkininkams linkėjusi būti smalsiems ir pasinaudoti galimybėmis.

Ar pabandžius iš naujo minčių apie galimybes bus daugiau, priklausys nuo kiekvieno, atvykusio į LŽŪKT organizuotus renginius.

Akimirkos iš trijų dienų renginio, užfiksuotos Egidijaus Vilkevičiaus. Vaizdo įrašus pamatysite prisijungę prie agroakademija.lt (pirmos dienos, antros dienos) ir lzukt.lt feisbuko paskyrų.