© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ar kada pagalvojote, kad kasdienė kelionė į parduotuvę – tarsi trumpa išvyka: nuo žaliuojančių laukų ir gyvulininkystės ūkių iki šviežia duona kvepiančių kepyklų? Duonos kepalas, raikytas sūris, šviežios daržovės ar gabalėlis mėsos – kiekvienas jų pasakoja savo kelią nuo ūkininko rankų iki mūsų stalo. O kiek ši kelionė kainuoja mūsų piniginei?
Rugpjūčio pradžios duomenys rodo: vieni produktai brangsta, kiti pinga, o dalies produktų kainos beveik nekinta. Kodėl taip vyksta ir ko laukti artimiausiu metu, aiškina VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
Pieno produktai: nuo sviesto iki varškės sūrio
Rugpjūčio pradžioje, lyginant su liepos pabaiga, mažmeninėje rinkoje sūrių kainos (su PVM; be privačių prekės ženklų ir akcijų) beveik nesikeitė: „Tilsit“ kainavo 12,74 EUR/kg, „Gouda“ – 12,99 EUR/kg, varškės sūris (22 proc. riebumo) – 15,32 EUR/kg, o fasuotas sviestas (82 proc. riebumo) pabrango 1,1 proc. (iki 14,76 EUR/kg).
Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojai už sviestą mokėjo 5,9 proc. brangiau, už „Tilsit“ – 8,4 proc. brangiau, o „Gouda“ jiems pabrango 15,8 proc. Tik minėto varškės sūrio kaina šiek tiek (-0,6 proc.) buvo mažesnė.
Lietuvos pieno perdirbėjai „Tilsit“ sūrius vidaus rinkoje pardavė vidutiniškai po 6,55 EUR/kg (be PVM) – 2,4 proc. pigiau nei liepos pabaigoje, taip pat pigiau (-1,2 proc.) pardavė ir fasuotą 82 proc. sviestą – vidutiniškai po 8,19 EUR/kg (be PVM), o „Gouda“ sūrius– po 6,45 EUR/kg (be PVM) – 4,7 proc. brangiau.
Lyginant su prieš metus buvusiomis kainomis, minėti produktai šio rugpjūčio pradžioje buvo brangesni: „Tilsit“ – 13,9 proc., „Gouda“ – 23,3 proc., sviestas – 15,8 proc.
Anot I. Jankauskienės, pieno produktų kainos labai jautriai reaguoja į pasaulinės rinkos pokyčius ir eksporto paklausą. Jei pasaulinės pieno produktų kainų tendencijos ir toliau links mažėjimo pusėn, rudenėjant tikėtinas švelnus kai kurių pieno produktų didmeninių kainų mažėjimas. Visgi ekspertė akcentuoja, jog paprastai užtrunka šiek tiek laiko kol didmeninių pieno produktų kainų pokyčiai vartotojus pasiekia mažmeninėje rinkoje.
Mėsa: kiaulienos ir galvijienos produktų kainos rugpjūčio pradžioje
Rugpjūčio pradžioje, lyginant su liepos pabaiga, vidutinės mažmeninės kiaulienos produktų kainos kito nežymiai (pvz., šoninė be kaulo ir smulkinta kiauliena pabrango po 0,7 proc., tuo tarpu kumpis be kaulo atpigo 1,6 proc., o kitų produktų kainos išliko stabilios).
Tačiau daugumos minėtų produktų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo aukštesnės: šoninė be kaulo – 6,7 proc., sprandinė be kaulo – 4,3 proc., nugarinė be kaulo – 2,7 proc., kumpis su kaulu – 1 proc. Išskyrus kumpį be kaulo ir smulkintą kiaulieną, kurie buvo atitinkamai 0,2 proc. ir 2,3 proc. pigesni nei prieš metus.
Tuo tarpu galvijienos produktai 32 sav., palyginti su 31 sav., šiek tiek atpigo (kumpis be kaulo – 2,2 proc., nugarinė be kaulo - 0,7 proc.), tačiau minėti produktai buvo 11,98–25,97 proc. brangesni nei prieš metus.
Rugpjūčio pradžioje kiaulės ir galvijai buvo superkami pigiau. Po ilgoką laiką besitęsiančio galvijų supirkimo kainos didėjimo, nuo 31 sav. galvijų supirkimo kaina ėmė mažėti. Šių metų 32 sav., palyginti su 31 sav., galvijų vidutinė supirkimo pagal skerdenų masę ir kokybę kaina Lietuvoje sumažėjo 2,18 proc., iki 5,60 EUR/kg, tačiau buvo net 48,97 proc. didesnė nei prieš metus.
Tuo tarpu šių metų 32 sav., palyginti su 31 sav., vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę sumažėjo 1,05 proc. (iki 2,00 EUR/kg) ir buvo 8,67 proc. pigesnė nei prieš metus.
Anot I. Jankauskienės, mėsos kainas lemia ne tik pašarų ir kuro kainos, bet ir sezoninė paklausa, eksporto galimybės bei ligų situacija. Pavyzdžiui, afrikinis kiaulių maras ES išlieka reikšmingu rizikos veiksniu, galinčiu paveikti tiek kiaulienos pasiūlą, tiek supirkimo kainą.
Daržovės: naujas derlius ir kainų svyravimai
Įsibėgėjus bulvių, burokėlių ir kopūstų derliui, bulvių kainos krenta: tiek augintojų, tiek mažmeninės – apie 13–20 proc. mažesnės nei prieš metus.
Burokėliai: augintojų kaina išaugo 15 proc., o mažmeninė – panaši kaip pernai. Kopūstai: augintojų kaina +25 proc., o mažmeninė – beveik 50 proc. aukštesnė. Morkos ir svogūnai. Prasidedant naujam derliui, augintojų kainos išlieka panašios kaip pernai.
Šiltnamių daržovių augintojų kainos šiemet didesnės 17–37 proc., o mažmeninės kito nevienodai: pomidorai brango 14 proc., trumpavaisiai agurkai – 59 proc. Tam įtakos turėjo šaltas pavasaris, vasarinės liūtys ir ligos, smarkiai sumažinę lauko agurkų pasiūlą.
Aplinkiniuose regionuose bulvių augintojų kainos šiemet mažesnės, o burokėlių ir kopūstų – didesnės. Tai veikia importo srautus ir, galiausiai, mūsų mažmeninių kainų kryptį.
„Daržovių kainų kreivės labiausiai priklauso nuo oro ir derliaus: kai pasiūla šokteli pirkėjai pokytį pajunta laipsniškai, bet prastesnis sezonas – ypač agurkams ar pomidorams – kainas kilsteli akimirksniu“, – sako ŽUDC ekspertė.
Grūdų produktų ir jų žaliavų kainų pokyčiai
ŽŪDC duomenimis, rugpjūčio pradžioj mažmeninė tamsios duonos (be priedų, su PVM) pardavimo kaina Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse siekė 2,91 EUR/kg – 1,39 proc. didesnė nei prieš savaitę ir 2,83 proc. didesnė nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Batono (be priedų, su PVM) kaina rugpjūčio pradžioje buvo 3,12 EUR/kg – tokia pati kaip prieš savaitę, tačiau 9,09 proc. didesnė nei prieš metus.
Aukščiausios rūšies kvietinių miltų (1 kg pakuotėse) vidutinė mažmeninė kaina mėnesio pradžioje siekė 1,23 EUR/kg (su PVM) – tokia pati kaip prieš savaitę, bet 2,5 proc. didesnė nei prieš metus.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šio mėnesio pradžioje kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 171,65 EUR/t (be PVM) – 9,44 proc. pigiau nei 31 sav. ir 10,46 proc. mažesne kaina nei prieš metus. Rugiai supirkti vidutiniškai po 126,55 EUR/t (be PVM) – 4,68 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 12,9 proc. brangiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak I. Jankauskienės, kai kurios kainos – ypač daržovių ir grūdų – tiesiogiai reaguoja į derliaus dydį ir kokybę, o kitos, kaip pieno ar mėsos produktų, labiau priklauso nuo tarptautinės prekybos ir perdirbimo grandinės sąlygų.
„Jeigu pasaulinėje rinkoje išsilaikys kainų mažėjimo tendencija, rudenį galime sulaukti palankesnių kainų kai kuriems pagrindiniams produktams. Vertindami kainas, visuomet žiūrime į visą grandinę – nuo ūkininko iki gamintojo, didmeninės ir mažmeninės rinkos dalyvio. Todėl kalbėdami apie situaciją visada pateikiame tiek pradinių grandžių – supirkimo – kainas, tiek galutinę, mažmeninę kainą. Kitaip tariant, galutinė kelionės kaina į maisto prekių parduotuvę priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo derliaus ir orų iki perdirbimo, prekybos, logistikos, geopolitinės situacijos ar ligų plitimo.“
VĮ Žemės ūkio duomenų centro pranešimas spaudai