• Temos
• Tikslusis ūkininkavimas

Žinoti geriau, nei spėlioti: nuotekų tyrimai su LŽŪKT

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2025-10-10

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Vanduo, kurį išleidžiame iš savo namų, vieną dieną sugrįžta pas mus – į upelius, dirvožemį, galiausiai ir į stiklinę. Todėl kiekvieno individualių nuotekų įrenginio savininko pareiga – užtikrinti, kad į aplinką patenkantis vanduo būtų švarus. Apie tai, kodėl būtina atlikti nuotekų tyrimus ir kaip tai padaryti paprasčiausiai, kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) laboratorijos vedėja Lina Šmakoviene (nuotr.).

Į ką atkreipti dėmesį renkantis buitinių atliekų valymo įrenginį?

Pirmiausia svarbu įsitikinti, kad įrenginys paženklintas CE ženklu, turi visus reikalingus sertifikatus, o gamintojas ar platintojas pateikia eksploatacinių savybių deklaraciją. Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS) galima rasti sertifikuotų modelių sąrašą – tai patikimas orientyras pirkėjui.

Šiuolaikiniai valymo įrenginiai turi gebėti išvalyti azotą ir fosforą – junginius, kurie ypač kenkia ekosistemoms. Jei jie nepanaikinami, vandens telkiniai ima „žydėti“, vyksta eutrofikacija, suardoma natūrali biologinė pusiausvyra. Todėl įrenginio išvalymo parametrai privalo atitikti nustatytas normas.

Svarbu ir tai, kad perkant įrenginį būtų užtikrintos projektavimo, montavimo bei techninės priežiūros paslaugos – taip jis tarnaus patikimai ir ilgiau.

Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojo reikalavimas kartą per metus atlikti nuotekų tyrimą. Kuo jis svarbus?

Toks tyrimas suteikia ramybę – jis parodo, ar nuotekų įrenginys iš tiesų veikia taip, kaip turi. Jei sistema neveiktų tinkamai, teršalai galėtų patekti į gruntą, požeminį vandenį ir ilgainiui pakenkti ne tik aplinkai, bet ir mūsų pačių sveikatai. Vadinasi, rūpinamės ne vien gamta, bet ir savo šeimos bei kaimynų gerove.

Šį reikalavimą numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. O štai rezervuaro tipo įrenginių savininkai tokio tyrimo atlikti neprivalo – jų įrenginiai vandens į aplinką neišleidžia.

Kokios laboratorijos gali atlikti nuotekų tyrimus?

Tokius tyrimus gali atlikti Aplinkos apsaugos agentūros leidimus gavusios akredituotos laboratorijos, turinčios teisę tirti privalomus parametrus individualiems nuotekų valymo įrenginiams. Jų sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Viena iš tokių – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorija. Ji aprūpinta modernia įranga, turi Aplinkos apsaugos agentūros leidimą ir yra įtraukta į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS). Tai reiškia, kad mūsų atlikti tyrimų rezultatai suvedami į sistemą, todėl gyventojams nereikia papildomai rūpintis dokumentų tvarkymu.

Laboratorijoje atliekami visi išvalytų nuotekų privalomi tyrimai: biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS7), skendinčios medžiagos (SM), suminis fosforas (P) ir suminis azotas (N). Beje, čia galima išsitirti ne tik nuotekas – tikriname ir dirvožemio sudėtį, augalus, mėšlą, srutas, paviršinį bei gruntinį vandenį, sėklų kokybę. Dirbame jau šešerius metus, tad patirtis, kokybė ir operatyvumas – mūsų vizitinė kortelė.

Kviečiame gyventojus drąsiai kreiptis – mūsų specialistai pasiruošę patarti, atlikti tyrimus ir padėti užtikrinti, kad į aplinką grįžtų tik švarus vanduo.

Kur kreiptis norint užsisakyti paslaugą Konsultavimo tarnyboje?

Tereikia kreiptis tiesiogiai į LŽŪKT laboratoriją: +370 682 38 503 telefonu paskambinsite man, laboratorijos tel. +370 650 61 698. Galite susisiekti ir el. p. [email protected], [email protected].

Tiesa, gyventojai gali tiesiogiai registruotis į NTIS. Sistemoje mes matysime jų duomenis ir susisieksime. Atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, nuotekų ėminiui paimti bus paskirtas arčiausiai dirbantis technologinių paslaugų konsultantas, turintis leidimą šiai paslaugai. Konsultantas pats susisieks, suderins patogų atvykimo laiką ir paaiškins visas ėminio paėmimo sąlygas.

Kaip suteikiama paslauga ir kiek ji kainuoja?

Sutartu laiku atvykęs Konsultavimo tarnybos konsultantas pagal nustatytas taisykles paima nuotekų ėminį ir pristato jį į LŽŪKT laboratoriją. Ten mėginys ištiriamas, o rezultatai suvedami kitą dieną į NTIS – gyventojui papildomai niekuo rūpintis nereikia. Paslaugos kaina – 97 EUR eurų (be PVM).

Kur individualių nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas gali sužinoti tyrimų rezultatus?

Rezultatus savininkas matys prisijungęs prie NTIS per Elektroninių valdžios vartų platformą. Jeigu tyrimų duomenys rodo, kad įrenginys neatitinka normų, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus, prižiūrinčius tokius įrenginius. Savininkas pats dažniausiai neturi galimybių atlikti reikiamų darbų, todėl ir dėl įprastos priežiūros, ir esant gedimams ar prastiems rezultatams, atsakomybė tenka gamintojo atstovams arba pasirinktai įmonei, teikiančiai tokias paslaugas.

Reaguoti svarbu laiku – tik taip užtikrinama, kad į aplinką nepateks teršalai, galintys pakenkti gamtai ir žmonių sveikatai.

Ką dar reikėtų žinoti apie nuotekų ėminių ėmimą?

Primenu, kad nuotekų ėminius gali imti tik įmonių darbuotojai, turintys Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, akredituotos laboratorijos. Ėminys dažniausiai paimamas iš nuotekų valymo įrenginio kontrolinio šulinio. Jei šulinys neįrengtas, mėginys imamas iš ištekėjimo žiočių, jeigu jos nėra patvenktos. Tokiu atveju savininkas turėtų paruošti 5–10 litrų indą, per kurį pratekėtų vanduo, ir mėginys pasemiamas iš jo – taip galima paimti net ir nedidelį vandens kiekį.

Kartais ėminys imamas tiesiai iš valymo įrenginio. Tuomet trumpam sustabdoma aeracija, palaukiama, kol vanduo nuskaidrėja, ir tik tuomet paimamas mėginys. Normaliai veikiančio įrenginio nusodintuve dumblo sluoksnis neturi būti aukščiau kaip 10 cm nuo paviršiaus – virš jo turi būti švarus, skaidrus vanduo.

Svarbu suprasti, kad nuotekų tyrimai reikalingi ne vien todėl, kad to reikalauja įstatymas. Jie suteikia atsakymą, ar mūsų buityje naudojamos priemonės – plovikliai, skalbikliai – nepakenkia valymo įrenginio darbui ir ar išleidžiame į aplinką švarų vandenį. Tai mūsų atsakomybė už vietą, kurioje gyvename.

Pagal galiojančias taisykles nuotekos po valymo gali būti išleidžiamos tik į paviršinius vandens telkinius (upes, kanalus, tvenkinius, nepratekamus vandens telkinius) arba į gruntą. Šiuo metu jau apie 112 tūkst. gyventojų yra pasitikrinę savo individualius nuotekų valymo įrenginius – tai rodo, kad žmonės atsakingai žiūri į aplinkosaugą.

Dėkoju už pokalbį.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Virtuali ekskursija po LŽŪKT laboratoriją