Tarptautinė žemės ūkio paroda „EIMA International“ Italijoje, Bolonijos parodų centre, surengta 46-ąjį kartą. Organizatorių teigimu, dalyvavo 1 750 įmonių, tarp kurių 700 užsienio kompanijų iš 50 šalių. 37 salėse-paviljonuose (375 000 m² plote) eksponuota daugiau kaip 60 tūkst. gaminių – naujausios kartos technika ir pažangiausi technologiniai sprendimai. Sulaukta ir rekordinio lankytojų skaičiaus.
Pasauliui sprendžiant klimato krizės poveikį žemės ūkio tiekimo grandinėms, labai svarbu pasinaudoti sparčia agrotechnikos pažanga – dirbtinio intelekto ir kitų skaitmeninių priemonių bei technologijų naudojimu ūkininkaujant. Raginama kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kad būtų galima didinti masto kiekį. Apie tai buvo kalbėta ir naujausios kartos technologijų pasiekimai pristatyti lapkričio 6–10 dienomis Bolonijos parodų centre (Italijoje) kas antrus metus vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio technikos parodoje „EIMA International“. Inovacijų „laboratorijoje“ tituluojamoje parodoje apsilankė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai bei augalininkystės konsultantai.
Šiuo metu žemės ūkio sektoriui tenka tenkinti sparčiai augančio ir į kokybiškesnį vartojimą orientuoto gyventojų skaičiaus maisto poreikius, tačiau tuo pat metu tenka kovoti su klimato ir aplinkos kintamumu, dėl kurio būtina kuo labiau tausoti gamtos išteklius. Taigi produktyvumas, tvarumas ir kokybė – tai iššūkiai, su kuriais jau tenka susidurti viso pasaulio žemės ūkio ekonomikoms ir kuriuos galima įveikti plėtojant itin novatoriškas technologijas. Todėl pagrindinis pokyčių iniciatorius – žemės ūkio technikos pramonė, kurioje didėja investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant kelti gaminamų modelių standartus.
Pasak LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistės Giedrės Masliukovienės, EIMA parodos širdis – inovacijos, tad vykdami į ją LŽŪKT specialistai turėjo tikslą – pamatyti naujausius augalininkystės srities mokslinius tyrimus, kompiuterines programas ir įrangą, tręšimo, dirvožemio drėgmės reguliavimo, azoto emisijos mažinimo technologijas, pasidomėti ekologinės žemdirbystės, augalų apsaugos, sėklininkystės naujovėmis.
„EIMA – tai didžiulė žemės ūkio technologijų paroda, kurioje pristatomi naujausi produktai, prototipai ir technologiškai pažangiausi sprendimai, atitinkantys kiekvieno žemės ūkio modelio gamybos poreikius. Mums labai svarbu tobulinti kvalifikaciją, įgauti žinių, kurios bus naudingos vykdant Konsultavimo tarnybos veiklą teikiant, tobulinant ir kuriant žemdirbiams naujas paslaugas, aktualius skaitmeninus įrankius, rengiant ir įgyvendinant inovatyvius projektus“, – sakė Giedrė Masliukovienė.
LŽŪKT siekia, kad klientus pasiektų naujausia žemės ūkio informacija, apimanti ne tik technologinius sprendimus, bet ir vis labiau įsigalinčias IT inovacijas. Beje, įstaiga pati sėkmingai kuria žemdirbiams skirtus skaitmeninius ūkio valdymo, informacijos perteikimo įrankius, tokius kaip Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsena ir prognozavimas (STEB), Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema (IKMIS) ar GEBA. LŽŪKT komanda parodoje EIMA.
Sergejus Dorochinas (dešinėje), LŽŪKT vyr. tiksliojo ūkininkavimo įrangos inžinierius, apsilankė LŽŪKT Lietuvoje įdiegtos ir naudojamos austrų gamintojo „Pessl Instruments“ įrangos stende. LŽŪKT yra įsigijusi 98 meteorologines stotis ir 12 feromoninių vabzdžių gaudyklių. Specialistas sužinojo apie meteostočių ir vabzdžių gaudyklių įrangos techninius patobulinimus bei naujai įdiegtus programinius sprendimus. Taip pat domėjosi šios įmonės naujais produktais.
Penkios dienos konferencijų, diskusijų bei forumų, seminarų ir susitikimų pristatant mokslo ir technikos, robotikos ir dirbtinio intelekto pasiekimus, kuriais siekiama globaliai harmonizuoti žemės ūkio gamybos produktyvumą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Susitikimuose nemažai dėmesio skirta duomenų apsaugai, kibernetiniam saugumui bei teisėkūros procesams Europoje užtikrinti.LŽŪKT specialistai viename iš seminarų.
Pasak Italijos žemės ūkio technikos gamintojų federacijos „FederUnacoma“, kuri yra viena iš pagrindinių parodos EIMA organizatorių, moderniam žemės ūkiui reikia netradicinių sprendimų bei kūrybiškų idėjų, tad jie sukvietę didžiausias ir garsiausias žemės ūkio rinkoje dirbančias įmones, profesines organizacijas ir asociacijas, mokslo institucijas, veikiančias žemės ūkio ir agrarinės pramonės tiekimo grandinėse.
Organizatorių teigimu, pasibaigusi EIMA paroda pasiekė visų laikų lankytojų rekordą. Daugiau nei 346 000 lankytojų, įskaitant 63 000 užsienio svečių iš 150 šalių, atvyko sužinoti apie inovatyviausias technologijas kiekviename žemės ūkio sektoriuje.
Ne veltui paroda vadinta inovacijų „laboratorija“. Didžiulėje erdvėje eksponuojamos skaitmeninės ir robotizuotos technologijos bei dirbtinio intelekto programos, skirtos žemės ūkio procesams valdyti.
Tarp paviljonų įrengtuose stenduose vyko įvairios žemės, sodo ir miškų ūkio technikos demonstravimas.
Techninės inovacijos: „sisteminė“ sėkmė
Jau 30-ąjį kartą renkama ir apdovanojama tarptautinės ekspertų komisijos pripažinimą už inovatyvumą pelniusi žemės ūkio ir sodininkystės technika bei įranga. Investicijos į žemės ūkio techniką iš tiesų yra būtinos ir apima vis daugiau šalių, nes žemės ūkis yra strateginis sektorius, užtikrinantis aprūpinimą maistu, taip pat žaliavų tiekimą pramonei ir energetikai. Todėl žemės ūkio technikos sektorius, pasak konkurso rengėjų, yra vienas aktyviausių atliekant mokslius tyrimus ir kuriant naujas technologijas, o investicijos į jį kasmet didėja. Per pastaruosius penkis konkurso renginius gauta daugiau kaip 680 paraiškų, iš jų 132 buvo pripažintos „Techninėmis inovacijomis“, o dar 260 – „Techninėmis garbės nominacijomis“.
Anot „FederUnacoma“ prezidentės Mariateresa‘os Maschio, konkursas yra prestižinis renginys, pripažintas dėl savo ilgametės istorijos, technologinio turinio, o jame apdovanojami itin novatoriški individualūs modeliai, kuriuos kūrė daugybė technikų bei dizainerių. „Konkursas yra puiki proga kalbėti apie inovacijas plačiąja prasme, apmąstyti, kaip technologijos padeda spręsti didžiuosius produktyvumo ir tvarumo uždavinius, ir pagalvoti, kaip remti mokslinius tyrimus, nes inovacijos yra „sisteminis“ uždavinys, kuris susijęs ne tik su pramone, bet ir su viešosiomis įstaigomis, profesinėmis organizacijomis, švietimo ir mokymo struktūromis“, – įsitikinusi „FederUnacoma“ vadovė.
Šiemet iš viso apdovanoti 68 inovatyvūs sprendimai – 20 suteikti „Techninės inovacijos“, 48 – „Techninės garbės nominacijos“ titulai – reprezentuojantys visus parodoje pristatomų prekių segmentus: nuo traktorių iki darbinių transporto priemonių, nuo įrangos iki komponentų ir net specializuotos elektronikos. Beje, daugiausia „Techninės inovacijos“ apdovanojimą pelnė ne konkretūs technikos modeliai, bet juose įdiegtos pažangios sistemos ar įranga, gerinančios komfortą, saugumą, lengvinančios darbo sąlygas, didinančios produktyvumą.
Vandens ir darbuotojų trūkumas, klimato kaita, pasaulyje įgyvendinama ekologiška politika verčia ūkininkus sumažinti žemės ūkyje naudojamo vandens ir trąšų kiekį, tad atskiras paviljonas skirtas demonstruoti įvairių kompanijų skaitmeninėms drėkinimo sistemoms. LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla su konsultantėmis Rimante Juškiene ir Inesa Sinkevičiūte domėjosi Bulgarijos įmonės ONDO kuriamais naujos kartos IT sprendimais, skirtais tiksliajam laistymui, tręšimui ir klimato kontrolei laukuose ir šiltnamiuose, pritaikytais laistyti lašeliniu būdu.
ONDO prisijungia prie ūkyje jau esančios drėkinimo, tręšimo ir klimato kontrolės infrastruktūros ir ją valdo. Naudodamas ONDO debesies pagrindu veikiančią programinę įrangą, ūkininkas gali automatizuotu ir nuotoliniu būdu valdyti visus procesus, susijusius su drėkinimu, tręšimu ir klimato kontrole. Sistema ir įranga itin praverčia auginantiems daržoves, vaisius ir net kukurūzus. Drėkinimo valdymo sistemos kaina apie 7–8 tūkst. Eur, o jei su dirvožemio pH kontrole – apie 10 tūkst. Eur.
Orai nustato ūkininkaujančių sezono darbų tempą ir daro įtaką visiems jų sprendimams. „Weenat“ įmonės atstovai supažindino su drėkinimo sistemomis sodams ir augalininkystės ūkiams, meteorologinėmis stotelėmis bei įvairiais jutikliais. Nuotraukoje rodomas jutiklis matuoja dirvožemio temperatūrą ir vandens prieinamumą. Jeigu dirvožemis vienodas, užtenka 3 tokių sensorių ~20 ha. Vieno sensoriaus kaina – 300 Eur.
„Weenat“ pristatomi jutikliai matuoja pagrindinių agrometeorologinių parametrų – vandens prieinamumo, dirvožemio temperatūros, kritulių, oro temperatūros, drėgmės, lapų drėgnumo – pokyčius. Atstovai įsitikinę, kad jei ūkininkai tiksliai žinos, kas vyksta jų laukuose, atsižvelgdami į oro sąlygas, jie galės priimti geresnius sprendimus ir pagerinti savo ūkio agronominius rodiklius. Tad kuria agrometeorologines priemones, jutiklius, programą, programėles ir įrankius, kurių procesai kontroliuojami telefonu.
Tris dešimtmečius dirbanti Italijos kompanija „Sentek“ ūkininkams parduoda 2 rūšių dirvos drėgnumo matavimo sensorius.
Vieni „Sentek“ sensoriai yra pastovūs, įkasami į žemę. Informacija apie dirvožemio drėgmę, temperatūrą bei druskingumą gaunama į telefoną: matomas ne tik drėgmės kiekis, bet ir lygis, kurį reikia pasiekti. Ūkininkui lengva nustatyti drėkinimą, ir apsispręsti, kada nustoti drėkinti. Telefone parodomi duomenys spalvomis: jei geltona, raudona ar žalia, vadinasi, reikia drėkinti, kol pasiekiama mėlyna linija. Tad lengva orientuotis, kada augalams drėkinimo jau nebereikia. Jei dirvožemis pagal savo sudėtį vienodas, gali būti ir vienas prietaisas-sensorius 1 ha. Ši sistema kainuoja apie 1500 Eur. Yra pasirinkimas įsigyti ir mobilųjį sensorių su baterijomis, kuriuo matuojama drėgmė skirtingose lauko vietose. Kaina – apie 600 Eur.
LŽŪKT specialistus itin sudomino mobilūs greitieji matuokiai, kuriais lauke, paėmus dirvožemio ėminį, pvz. iš 20–30 cm gylio, galima išsitirti kalį, nitratus, elektrinį laidumą, kalcį, pH. Dirbant su vienu įrankiu-matuokliu, galima paimti maždaug 1500 dirvožemio greitųjų testų. Visas matuoklių paketas kainuoja apie 1760 Eur (yra galimybė įsigyti ir po vieną, kaina – 360 Eur).
Šis Italijos kompanijos gaminamas priekinis-galinis rulonų gnybtuvas įvertintas medaliu. Įranga (plotis 2300 mm, aukštis 2250 mm, gylis 1600 mm, svoris 590 kg) leidžia vienu metu labai lengvai pakrauti ir perkelti du bet kokio tipo (šieno, šiaudų) rulonus, kurių skersmuo yra nuo 120 cm iki 200 cm. Dėl savo konstrukcijos gnybtas gali tvirtai laikyti ruloną jo nepažeisdamas. Griebtuvas gali būti montuojamas traktoriaus priekyje arba gale. Tam nereikia, kad traktorius sustotų, norint sėkmingai pakrauti ruloną, pakanka sumažinti greitį. Griebtuvas vienu metu gali transportuoti du rulonus. Taip išvengiama tipiškų manevrų, reikalingų, pavyzdžiui, ruloninių šakių atveju. Privalumai: padidėjęs našumas, operatoriaus komfortas ir saugumas.
Alpego elektrinės akėčios Alysium. Akėčios varomos 700 V nuolatinesrove, gaunama iš traktoriaus. Yra penki elektros varikliai, kurių kiekvienas įjungia įvesties pavarą. Rotoriai yra kinematiškai sujungti vienas su kitu pavarų serija, kaip ir tradicinėse akėčiose. Taigi, penki elektros varikiai yra elektroniniu būdu valdomi, kad būtų tinkamai perteikti norimi akėčių darbiniai parametrai, nepriklausomai nuo kiekvienos pavaros apkrovos. Nauda: pagerintas veikimo parametrų valdymas, o būsimi planuojami pokyčiai leis realiuoju laiku prisitaikyti prie vietos dirvožemio sąlygų.
Italų įmonė „Ferrari Growtech“ specializuojasi gamindama pusiau automatines tarpueilių ravėjimo mašinas su savaeigiu hidrauliniu perjungikliu. Parodoje pristatytas savaeigis tarpuvagių piktžolių ravėtuvas, skirtas daržininkystės ūkiams.
„Ferrari Growtech“ įranga skiriasi nuo įprastų mašinų, nes leidžia atpažinti kultūrinius augalus naudojant naujausios kartos optinio matymo sistemas. Skeneriu nuskenuojama, kur yra kultūrinis augalas, o noragėliais „išravimos“ piktžolės. Našumas – per valandą „nuravima“ 13–18 tūkst. augalų. Yra galimybė vienu važiavimu ne tik išravėti piktžoles, bet ir papildomai patręšti. Lankstūs guminiai ratai valdo darbinį gylį. Ravėjimo „dantys“ yra skirtingų dydžių, atsižvelgiant į tarpą tarp eilučių, montuojami ant kalibruotų spyruoklių ir baigiami noraginiais skutikliais. Sistema paremta dirbtiniu intelektu ir valdoma iš planšetinio kompiuterio. Ravėtuvai yra prikabinami ir savaeigiai.
Rumunijos ir Vengrijos (Instal Invest Kft) bendra įmonė Appia Drone Tech (ADT) pristatė Falcom 30L žemės ūkio droną su 2 besisukančiais išcentriniais purkštukais. Yra galimybė pasirinkti su 20 l, 30 ar 50 l baku. Jis tinka purkšti, tręšti ir stebėti pasėlius.
„VitiBot“ Prancūzijos įmonė siūlo autonominius ir elektrinius vynuogynų priežiūrai skirtus robotus, valdomus išmaniuoju telefonu. Kaip jie dirba, buvo galima stebėti parodoje vykusiose demonstracijose.
Savaeigis Mazzotti MAF6240 kompaktiškas lir universalus lauko purkštuvas. Jį galima rinktis su 3 skirtingų pločių sijomis. Kompaktiškas ir lengvas savaeigis traktorius, skirtas sodininkystės ir daržininkystės kultūroms apdoroti, subalansuota mažam dirvos sutankinimui. Ypač naudingos sodininkystės ir daržininkystės kultūroms, sijos gali būti su oro rankovėmis, kad pagerėtų apdorojimo kokybė, aprėptis ir įsiskverbimas, ypač esant didelei lapų masei. Be to, pailginus užpildymo intervalus, sumažėja sunaudojamo vandens kiekis.
Pagrindinės apdovanotųjų inovatyvių sprendimų tendencijos: dėmesys elektrifikacijai, jutiklių naudojimas ir keitimasis duomenimis, ISOBUS ryšio tobulinimas, papildant vis pažangesnėmis funkcijomis. Taigi, nors techniniai sprendimai tobulėja, pagrindiniai inovacijų tikslai nesikeičia: žemės ūkio derinimas su gamtine aplinka, energijos sąnaudų mažinimas, produktyvumo ir efektyvumo didinimas, darbo sąlygų, saugumo ir komforto, ergonomikos gerinimas ir t. t.
Pasak LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovo Rimo Magylos, tiksliosios, į tvarų ūkininkavimą orientuotos technologijos žemės ūkyje svarbios dėl kelių dalykų. Pirma, jas „įdarbinti“ verčia klimato pokyčiai. Antras svarbus dalykas – tiksliųjų technologijų efektyvumas ir sąnaudų mažinimas, trečias – dirvožemio tvarus naudojimas.
„Žemdirbiams sprendimus tenka priimti čia ir dabar, todėl būtini automatizuoti ūkio valdymo sprendimai, išmaniosios ūkio valdymo sistemos, kurios padeda tiek kaupti ūkio duomenis, kurios taip pat reikalingos atliekant privalomas ūkinės veiklos ataskaitas, tiek prognozuoti derlių, stebėti dirvožemį ir valdyti technikos bei įvairios įrangos darbą. Tai žemdirbio kasdienybė, būtinybė ir norma, kuomet ūkio duomenys tampa dar vienu svarbiu ištekliu pelningam ūkio rezultatui pasiekti. Ypatingą reikšmę ūkio sprendimams turi ir turės tvarumo principas. Žemės ūkio sektorius šiuo metu pasižymi ypatinga dinamika, tad domėjimasis naujausiais mokslo, agroverslo pasiekimais tokio lygio parodose generuoja naujas idėjas, kurios gali būti naudingos konsultavimo darbe, teikiant esamas bei vystant naujas paslaugas žemdirbiams. Taigi, turint galimybę susipažinti su naujovėmis galima atitinkamai planuoti įstaigos investicijas, kurti ir pasiūlyti žemdirbiams patraukius ir naudingus technologinius bei programinius sprendimus“, – sakė LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla.
Parodos akimirkas užfiksavo Ramunė Sutkevičienė