Liepos 30 d., trečiadienis | 25
Vokietijos patirtis mažinant amoniako išmetimus žemės ūkyje
2025-07-15
© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Amoniako išmetimai sukelia oro taršą, dirvožemio rūgštėjimą ir vandens eutrofikaciją, kenkia žmonių sveikatai ir ekosistemoms. ES 95 % antropogeninių amoniako išmetimų susidaro žemės ūkyje, didžiausią dalį sudaro gyvulių mėšlas, energijos augalų skilimo likučiai ir sintetiniai azoto trąšos. Iš visų ES sektorių žemės ūkis išmetamų teršalų kiekį sumažino mažiausiai.
2016 m. ES priėmė Nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų direktyvą (2016/2284/ES) dėl tam tikrų atmosferos teršalų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo, kurioje valstybėms narėms nustatyti amoniako išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai.
Lietuvoje amoniako išmetimai yra reikšminga problema, nepasiekiami numatyti tikslai:
Vokietijoje amoniako išmetimai iš žemės ūkio 1996–2016 m. padidėjo 4 %. Vokietijos nacionaliniai tikslai buvo iki 2020 m. sumažinti šias emisijas 5 % palyginti su 2005 m. lygiu, o iki 2030 m. – 29 %. Atsižvelgdama į tai, Vokietija iš dalies pakeitė Trąšų naudojimo reglamentą (Düngverordnung, DüV) ir priėmė Oro kokybės kontrolės technines instrukcijas (TA-Luft) – oro taršos reglamentą.
Naujajame tyrime buvo įvertintas absoliutus amoniako išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas, pasiektas taikant Vokietijos priemones. Analizė parodė, kad 2016–2021 m. NH3 išmetamųjų teršalų kiekis smarkiai sumažėjo. Tai sutapo su Trąšų naudojimo reglamento pakeitimais, o tai rodo, kad šie pakeitimai turėjo įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti.
Pakeitimai apėmė taisykles, tiesiogiai skirtas NH3 išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, nustatant privalomus reikalavimus karbamido naudojimui – iš trąšų, srutų, fermentuotų atliekų ar mėšlo. Nuo 2017 m. ūkininkams, barstantiems karbamidą ant neapdirbtos žemės, tapo privaloma per keturias valandas įmaišyti karbamidą į dirvą arba naudoti ureazės inhibitorių. Vokietija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri reguliavo ureazės inhibitorių naudojimą.
Nuo 2016 iki 2022 m. sintetinės azoto trąšos išmetamų NH3 teršalų sumažėjimas sudarė apie 51 % žemės ūkio sektoriaus teršalų sumažėjimo. Karbamido mažinimas sudarė didžiąją dalį šio trąšų teršalų sumažėjimo (apie 83 %), o tai rodo, kad karbamido naudojimo pokyčiai turėjo lemiamą įtaką staigiam sumažėjimui.
Reglamentavimo pokyčiai taip pat turėjo netiesioginį poveikį NH3 išmetamųjų teršalų kiekiui, nes dėl tikslesnio ir efektyvesnio tręšimo sumažėjo azoto perteklius. Pavyzdžiui, 2020 m. trąšų naudojimo reglamento pakeitimais buvo įvestas „juostinis“ mėšlo ir fermentuotų atliekų naudojimas dirbamoje žemėje, kurioje auginami pasėliai, t. y. jie gali būti naudojami tik ne platesnėmis kaip 25 cm juostomis ir ne daugiau kaip 50 % ploto. Todėl ūkininkams draudžiama naudoti mėšlo barstytuvus ariamojoje žemėje ir jie privalo naudoti kitas technikas, kad mėšlas būtų barstomas siaurais juostiniais plotais.
Techninėse oro kokybės kontrolės instrukcijose numatyta keletas priemonių, susijusių su žemės ūkio pastatais ir sandėliais, pavyzdžiui, oro valytuvai naujuose dideliuose paukščių ir kiaulių tvartuose (nuo 2021 m.), dengti srutų sandėliai ir dideliuose ūkiuose naudojamos digestato sandėliavimo sistemos (nuo 2029 m.). Šios politikos priemonės iki šiol mažiau prisidėjo prie Vokietijos išmetamųjų teršalų tikslų įgyvendinimo nei priemonės, skirtos karbamido naudojimui, tačiau tikimasi, kad ateityje jų poveikis didės.
Mokslininkai teigia, kad padėti gali ir kitos NH3 mažinimo priemonės, pavyzdžiui, baltymų optimizuotas šėrimas ir tikslesnis automatinis tvartų grindų valymas. Jie taip pat pažymi, kad ateityje greičiausiai pasikeis gyvūnų laikymo sistemų gerovės reikalavimai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad padidės tvartų plotas vienam gyvūnui, todėl reikės veiksmingesnių oro valymo sistemų, kad būtų galima kontroliuoti amoniako išmetimą. Todėl jie rekomenduoja gerovės ir oro taršos kontrolės priemones planuoti ir įgyvendinti kartu.
Vokietija jau 2020 m. pasiekė pirmąjį nacionalinį amoniako mažinimo tikslą, nustatytą ES direktyvoje. Siekiant griežtesnio 2030 m. tikslo, šiais metais (2025 m.) buvo dar labiau sugriežtintos karbamido naudojimo taisyklės – reikalaujama, kad karbamidas, paskleistas ant nedirbamos ariamosios žemės, būtų įdirbtas per vieną valandą, o ne per keturias, ir draudžiama paskleisti srutas ne tik ariamojoje žemėje, bet ir pievose. Tačiau, atsižvelgiant į galimus gyvūnų gerovės standartų ir klimato sąlygų pokyčius, svarbu reguliariai vertinti amoniako išmetimą, kad prireikus būtų galima pakoreguoti taisykles.
Šis tyrimas rodo, kad Vokietijos strategija mažinti NH3 išmetimą iš žemės ūkio nuo 2017 m. buvo veiksminga, įskaitant pasaulyje pirmaujančią prievolę naudoti ureazės inhibitorius. Jo išvados turėtų būti plačiai skleidžiamos, kad jos galėtų būti naudojamos kaip gairės kitų šalių, ES ir už jos ribų, žemės ūkio politikai, ypač tų šalių, kurios naudoja didelius karbamido trąšų kiekius.
Pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją
