Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Verslas su danišku prieskoniu
Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2018-05-28
Pirmasis laukuose augintų salotų derlius Vaido Nagreckio (Plikių k., Raseinių r.) daržininkystės ūkyje nuimtas gegužės 10 dieną. Stebino ir salotų veislių gausa, ir jų spalvų įvairovė. Ūkininko laukuose per sezoną nuimami trys salotų derliai. Verslo patirties jis įgijo dirbdamas Danijoje.
Devyniolikos metų išvykęs į Daniją ir planavęs padirbėti 4 mėnesius, Vaidas Nagreckis užsibuvo ten beveik 18 metų. Pradžioje teko išbandyti visus salotų ūkio darbus. Ūkio savininkui pastebėjus, kad vaikinas linksta prie žemės ūkio technikos, patikėta dirbti su traktoriumi, o vėliau – vairuoti vilkiką, kuriuo į prekybos tinklus buvo pristatoma produkcija. Per tuos 18 m. dano ūkis nuo 10 išsiplėtė iki 130 hektarų. Dalyvaudamas ir stebėdamas visą plėtros procesą, įgijęs darbdavio pasitikėjimą, Vaidas tuo pačiu susikrovė didelį patirties kraitį. „Su danais bendrauju iki šiol. Jiems svarbu, kaip mums sekasi. Kasmet atvažiuoja, palaiko, pataria“, – džiaugėsi ūkininkas.
Savo verslą Lietuvoje Vaidas Nagreckis pradėjo 2013 metais. Dabar ūkis užima 120 ha iš kurių 34-uose auginama 15 veislių lapinių salotų. Jas tiekėjai išveža į Lietuvos, Latvijos, Estijos didžiuosius prekybos centrus.Visose šalyse ūkyje užaugintų salotų kaina vienoda.
Daigai iš Vokietijos
Salotų daigeliai iš Vokietijos į ūkį atvežami kas savaitę, nes procesas negali nutrūkti. Nupjovus vienas salotas, vėl ruošiama žemė ir į jų vietą sodinamos kitos. „Turime sodinti kas savaitę, kad nuolat būtų toks pat produkcijos kiekis. Toks darbas vyksta iki pat rugsėjo, paskutines salotas pjauname spalį. Vasarą jos auga 5–6 savaites, pavasarį ir rudenį, priklausomai nuo oro, – ilgiau“, – apie darbo procesą pasakoja ūkininkas, pripažindamas, kad daigus iš Vokietijos perka dėl geros kokybės. Jie turi būti vienodo dydžio, nes sodinami specialia mašina. Ja per valandą galima pasodinti 9 tūkstančius daigų. Lietuvoje nėra tokių daigų tiekėjų. Per sezoną ūkyje pasodinama apie 4 milijonus daigų, o per savaitę –180–200 tūkstančių.
Daug verslo organizavimo darbų tenka ūkio vadybininkui Edgarui Šidiškiui
Daigai iš Vokietijos vežami kas savaitę
Sodinamos salotos
Didelis dėmesys kokybei
Ūkininkas akcentuoja, kad didelį dėmesį reikia skirti salotų kokybei: tikrinti pesticidų kiekį, stebėti, kad jos nebūtų užterštos žemėmis, turėtų gerą prekinę išvaizdą. Prekybos centrai tikrina atsitiktinai pasirinktų salotų pakuočių kokybę ir radę neatitikimų gali grąžinti atgal visą vilkiką su salotomis. Dėl salotų kokybės užtikrinimo Vaidas Nagreckis įsigijo vakuuminį šokinį šaldytuvą. Nors pirkinys pakankamai brangus, yra labai reikalingas. Salotos – vandeningi augalai. Pavyzdžiui, vasarą nuimtų Iceberg salotų viduje yra apie +35 °C. Jas sudėjus į paprastą šaldytuvą, susidaro kondensatas ir salotos labai greitai pradeda pūti iš vidaus. Atšaldomų vakuuminiame šokiniame šaldytuve salotų viduje būna + 3 °C. Jos puikiai parduotuvėse išsilaiko ilgesnį laiką.
Ūkininkas augina ne tik salotas. Darbuotojos atidžiai rūšiuoja špinatus
Užmokestis kaip Danijoje
Dauguma darbuotojų – vietiniai, už juos sumokami visi reikalingi mokesčiai. Per mėnesį jie gali užsidirbti nuo 600 iki 1000. Mokama už komandinį darbą, pasveriamas prikirstas kiekis ir padalinamas iš komandos žmonių.
Ūkio darbuotojai prie salotų nuėmimo konvejerio. Nuimamas pirmasis šių metų derlius
Motyvuotų darbininkų trūkumas – didžiausia ūkio problema. Per darbų įkarštį jų ūkyje reikia 40–50, užtektų ir 30, jei būtų motyvuoti ir visi susirinktų į darbą. „Per darbymetį žmonių važiuojame 35 kilometrus. Žinome, kad turi būti 8, o atvažiuoja tik 3“, – nuogąstauja ūkio vadybininkas Edgaras Šidiškis pripažindamas, kad taip dažniausiai būna po algų. Anot jo, problema būtų išspręsta, jei galėtų įdarbinti emigrantų. Taigi, nors plėstis galimybių yra, jei nebus išspręsta darbuotojų problema, – rizikinga.
