Vėl dėmesys augalinių baltymų gamybai ES

Lietuvos ūkininkų sąjunga

2019-11-11

Spalio pabaigoje vyko COPA-COGECA darbo grupių „Javai“ ir „Baltyminės ir aliejinės kultūros“ ekspertų posėdžiai. Žemdirbių atstovų susirinkime Lietuvos javų augintojams atstovavo LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Grįžęs iš komandiruotės Z. Aleksandravičius teigė, kad naujienų iš Briuselio tikrai labai daug. Ne visos jos džiugina mūsų žemdirbius, bet turime žinoti, kokie artimiausi sprendimai bus priimti ir kaip į tai turime reaguoti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Susirinkę visų ES šalių atstovai pirmiausia pasidalino įžvalgomis apie 2019 m. derliaus rezultatus ir išsakė savo pastebėjimus apie 2020 m. derliaus perspektyvą. Kalbėdami apie Portugalijos atstovai sakė, kad šie metai žieminiam rapsui buvo labai prasti – labai trūko drėgmės, dėl to iki šios dienos negali pradėti žiemkenčių sėjos. Danijos atstovas, priešingai, pasidžiaugė gautu derliumi ir daugelį nustebino sakydamas, kad Danijos ūkininkai per pastaruosius du mėnesius gavo net 400 mm. vandens. Vokietija ilgai atsimins 2019 m., kurie ūkininkams buvo tiesiog tragiški. Jų pasekmes ūkininkai jaus dar keletą metų. Lenkijos ūkininkų atstovas pasidžiaugė, kad jų žemės ūkio ministro pastangų dėka Lenkijoje 2019 m. 100 % pasėlių buvo apsėta rapsų sėkla, kuri beicuota neonikotinoidų turinčiais beicais. ES vyrauja labai skirtingas požiūris į taip beicuojamą sėklą. Be to, Lenkijos atstovas teigė, kad šiemet rapsai turėjo labai mažai aliejaus – tik 35–37 %, kai normaliais metais rapsų aliejingumas siekia 43–45 %. Tokio rezultato priežastimi laikoma didžiulė sausra, kai oro temperatūra siekė iki 33 °C karščio, o tai labai pakenkė normaliam rapsų brendimui.

Šiuo metu didžiausi grūdų eksportuotojai pasaulyje yra Rusija, JAV ir Kanada, o didžiausi grūdų supirkėjai yra Egiptas, Indonezija ir Brazilija. Pranešėjų pastebėta, kad grūdų prekybai kartais trukdo politiniai sprendimai, gerokai iškraipantys rinką.

Raginama auginti baltyminius augalus

Jau kelintą posėdį susirinkę ekspertai kalbėjo apie tai, kad ES šalys turi kuo greičiau persiorientuoti į baltyminių augalų auginimą tiek maistui, tiek pašarams. Vyko ilgos diskusijos, nes šiandien be papildomų išmokų užauginti baltyminius augalus praktiškai neįmanoma. Be deramso paramos jų auginimas yra tiesiog nuostolingas. Diskusijoje kalbėjęs Vengrijos atstovas pateikė pavyzdį, kad jų šalis numatė papildomai 24 mln. Eur tiems, kurie augins baltyminius augalus. Situaciją apie patirtį auginant baltyminius augalus pristatė Jungtinės Karalystės ir Danijos ūkininkų atstovai. Suomijos atstovas pakvietė apsilankyti Helsinkyje 2019 m. lapkričio 18–19 d. organizuojamame seminare, kur bus kalbama apie baltyminių augalų auginimo problemas.

Aptartas buvo ir apie antidempingo mokesčių įvežamam palmių aliejui iš kitų šalių klausimas. Atsižvelgdami į ES žemdirbių daugkartinius prašymus, ES valdininkai įvedė muito mokestį palmių aliejui nuo 8 iki 18 %, bet tai iš esmės nesumažino palmių aliejaus importo, pvz., Indonezija eksportuoja į ES šalis beveik 2 mln. t.

Neliko nepaliestas ir naujos Europos Komisijos sudėties klausimas. Buvo pastebėta, kad sprendžiant ES žemdirbiams svarbius klausimus, didelę įtaką turės Lenkijos atstovas, atsakingas už žemės ūkį, Januz Wojciehowski ir Lietuvos atstovas J. Sinkevičius, atsakingas už aplinką.

Kas laukia ES žemdirbių 2019–2024 m.?

Copa-Cogeca Generalinis sekretorius Pekka Pesonen informavo darbo grupių narius apie išsiųstą laišką Komisarui Frans Timmermans, atsakingam už Geresnis reglamentavimą, institucijų ryšius, teisinės valstybės principus. Jame pateikiama nemažai paaiškinimų, prašymų ir reikalavimų kaip galiam sumažinti klimato kaitą iki 2050 m. Laiške tvirtinama, kad visi ES žemdirbiai kartu su miškų savininkais (ES teritoriją 40 % sudaro miškai) privalo daug nuveikti apsaugant viso pasaulio žmones, augmeniją, gyvūniją nuo sparčiai kintančio klimato poveikio. Tai reiškia gyventi santarvėje su gamta. 2017 m. žemdirbiai pagamino, suteikė įvairių paslaugų net 430 mlrd. Eur. Pabrėžiam, kad ES žemdirbiai pirmieji pajuto klimato kaitos rezultatus – sparčiai didėja išlaidos produkcijos gamybai, atskiri regionai lieka be vandens, sparčiai didėja augalų kenkėjai ir ligos, dėl ko mažėja pajamos.

Pagal LŪS Kupiškio skyriaus pirmininko Z. Aleksandravičiaus pateiktą informaciją