Valstybinio dirvožemio monitoringas: kokie pokyčiai pastebėti?

2025-04-07

^© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Lietuvos geologijos tarnyba baigė valstybinio dirvožemio monitoringo ciklą. Jo metu 71 atraminėje aikštelėje visoje Lietuvoje buvo atlikti sistemingi ariamų laukų dirvožemio tyrimai – vertintos pagrindinės fizinės ir cheminės savybės, teršalų kiekiai ir galimos ilgalaikės dirvožemio pokyčių tendencijos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Palyginus valstybinio laukų dirvožemio monitoringo programos 2011–2017 ir 2018–2023 m. ciklų dirvožemio ariamojo horizonto agrocheminę sudėtį, daugumos parametrų pokyčiai yra nežymūs ir atitinka mėginių ėmimo bei laboratorinių tyrimų paklaidas (±10–15 %). Reikšmingesni pokyčiai pastebėti greta stambesnių gyvenviečių esančiose atraminėse aikštelėse ir susiję su pasikeitusia žemėnauda.

Ką rodo tyrimai?

Dirvožemis kinta, bet lėtai. Fiksuotas nedidelis organinės medžiagos ir kalcio kiekio augimas siejamas su pievų plėtra ir aplinkosauginių žemės ūkio priemonių taikymu. Tai – teigiama tendencija, rodanti, kad dirvožemio kokybė gali būti palaikoma taikant tvarų ūkininkavimą.

Tiksliau atliekami tyrimai atskleidžia daugiau. Pastebimai išaugusi katijonų mainų geba siejama su tikslesnėmis laboratorinėmis metodikomis – tai parodo, kad nuolatinis metodų tobulinimas leidžia geriau įvertinti dirvožemio potencialą.

Teršalai vis dar pastebimi. Nors daugumos sunkiųjų metalų koncentracijos viršutiniame dirvožemio sluoksnyje padidėjo nežymiai, tai rodo, kad pasklidoji tarša vis dar egzistuoja ir reikalauja dėmesio, ypač kalbant apie ilgalaikę maisto saugą ir ekosistemų sveikatą.

Dioksinai ir pesticidai – retai stebimi, bet jau pastebimi. Iš 63 tirtų patvariųjų organinių teršalų tik keletas aptikta visose aikštelėse. Šiuo metu jų kiekiai nelaikomi pavojingais žmogui ar aplinkai, bet užfiksuota informacija taps atskaitos tašku atliekant ilgalaikę stebėseną.Jie kaupiasi gyvų organizmų riebaluose, todėl svarbi šių medžiagų aplinkoje stebėsena. PCDD/F junginiai – polichlorinti sintetiniai organiniai junginiai, pasižymintys skirtingu ir kaičiu toksiškumu, į aplinką patenka kaip herbicidų / pesticidų sudedamoji dalis deginant buitines, ypač plastiko, atliekas.

„Dirvožemis – neatsinaujinantis gamtos išteklius. Jo kokybė daro įtaką viskam: nuo derliaus ir maisto sudėties iki gruntinio vandens būklės ar net klimato kaitos. Tokie ilgalaikiai tyrimai leidžia stebėti pokyčius, prognozuoti tendencijas ir pagrįsti tolesnius veiksmus, susijusius su dirvožemio apsauga bei tausojančiu naudojimu“, – sako projekto vykdytoja LGT Hidrogeologijos ir ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė.

Valstybinio dirvožemio monitoringo 2018–2023 m. programos dirbamų laukų dirvožemio stebėjimo aikštelės. Žvaigždute pažymėtose aikštelėse tirti patvarūs organiniai junginiai (PCB, PCDD ir PCDDF).

Lietuvos geologijos tarnybos informacija