Vaismedžių formavimo ir genėjimo laikas

Dr. (HP) Nobertas Uselis

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų sektoriaus vedėjas

2012-04-03

Obelis genėti ir formuoti galima įvairiu metų laiku. Tačiau, priklausomai nuo vaismedžių amžiaus, augimo stiprumo ir ištvermingumo žiemai, svarbiausi yra trys genėjimo ir formavimo laikotarpiai. Pirmasis – vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai, t. y. žiemą ir pavasarį iki obelų žydėjimo pabaigos. Antrasis – intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje. Trečiasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3–4 savaitės iki obuolių skynimo, vadinamasis vasaros genėjimas.

Genėjimas ramybės metu ir vegetacijos pradžioje

Lietuvoje, ypač didesniuose ir senesniuose soduose, obelys pradedamos genėti žiemą. Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 10 °C šalčio. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Genint žiemą, nereikėtų vaismedžio liemenyje padaryti labai didelių žaizdų.

Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti po didesnių šalčių, kovo ir balandžio mėnesiais. Labai patogu, kai baigiama genėti ir šakos surenkamos iki pirmojo purškimo pesticidais (balandžio vidurio). Biologiniu požiūriu galima genėti ir sulapojusias bei žydinčias obelis, tačiau stipresnį genėjimą reikėtų baigti ne vėliau kaip savaitę po obelų žydėjimo. Genint vėliau, kai jau auga užuomazgos, labai sumažėja asimiliacinis lapų paviršius, smulkėja vaisiai.

Vaismedžiai labai skirtingai reaguoja į genėjimo laiką. Ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga, augina daugiau ir ilgesnių ūglių. Todėl tuo metu genimos mažiau augių veislių, ar skurstančios obelys, ypač kai norima paskatinti vešliau augti ūglius. Augesnes arba per vešliai augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyrą tarp jų augimo ir derėjimo, suformuojami norimos apimties vainikai, daugiau šviesos patenka į jų vidų. Prasidėjus vegetacijai, vengiama genėti per menkai augantys vaismedžiai. Kad vešliau augtų naujai pasodinti vaismedžiai, jie taip pat genimi ramybės metu. Jeigu vaismedžiai pasodinti vegetacijos pradžioje, būtina juos skubiai nugenėti, kad geriau augtų.

Kai vaismedžiai formuojami prasidėjus vegetacijai, šakos palenkiamos horizontaliai arba žemyn, jeigu šis darbas nepadarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu šakas galima įlaužti. Įlaužtos vietos greitai apauga žieve, šakos mažiau auga, kaip ir atlenktos bei pririštos virvutėmis. Šį formavimo būdą reikėtų propaguoti, nes formuoti vaismedžius įlaužiant šakas yra greičiau ir pigiau.

Genėjimas vasaros pirmoje pusėje

Tuomet trumpinamos vaismedžių viršūnės, pinciruojami nauji ūgliai, išlaužiami per daug vertikaliai augantys ūgliai. Kai vaismedžiai auga aukštesni negu reikia, nupjaunamos jų viršūnės. Pagrindinio genėjimo metu ramybės laikotarpiu arba prasidėjus vegetacijai, vaismedžių viršūnės negenimos, kad nepradėtų pernelyg sparčiai augti. Viršūnės trumpinamos birželio mėnesį, 2–3 savaites po žydėjimo. Tuo laiku patrumpinus viršūnes, sumažėja viršutinėje augalo dalyje vegetacijos metu susikaupusių augimo hormonų, ir viršūniniai ūgliai auga lėčiau.

Jaunų vaismedžių viršūnės visada gana stipriai auga ir dažnai iš viršutinių pumpurų bei stipresnių šakų galų užauga keli konkurentai. Birželio mėnesį, kai ūgliai auga vešliai, būtina išplėšti viršūnėje į viršų augančius konkurentus. Paliekami tik trumpi, horizontalūs ūgliai. Panašiai išlaužiami arba sekatoriais iškerpami ir šakų viršūnėse augantys konkurentai, ypač stipriai augančių arba gausiai besišakojančių obelų.

Vasaros pirmoje pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima pinciruoti, tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai pinciruojami visiems vešliai augantiems (Alva, Gloster) ir nuplinkančiomis šakomis (Rubin, Paulared) vaismedžiams. Vasaros pirmoje pusėje ir viduryje galima išgenėti ir vertikalius, vešliai augančius ūglius. Jie būna dar nesumedėję, todėl jie tiesiog nuplėšiami nuo šakų rankomis. Vasaros pradžioje ir viduryje nugenėtų obelų labai sumažėja lapų asimiliacinis paviršius, gali susmulkėti vaisiai.

Genėjimas likus 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo

Trečiasis obelų genėjimo laikotarpis – likus 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Intensyvaus vaisių augimo, brendimo ir spalvinimosi metu svarbu, kad vaisius apšviestų saulė. Todėl likus 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo, genimi nereikalingi ūgliai, kad pagerėtų augančių ir bręstančių vaisių apšvietimas. Be to, vaisiai gauna daugiau kalcio ir sandėliuose mažiau serga fiziologinėmis ligomis. Genimi tik stiprūs į viršų augantys ūgliai, horizontalūs ir silpnesni paliekami, nes jie reikalingi vainikams formuoti. Į viršų augantys ūgliai paliekami ne ilgesni kaip 20 cm ir su viršūnėje suformuotais žiediniais pumpurais. Vasarą ūgliai nupjaunami iki šakų, nepaliekant stuobrelių, nes kitais metais iš jų išaugs dar daugiau ūglių, kuriuos vėl reikės genėti.

Formuojant jaunesnius vaismedžius rugpjūčio mėnesį, ūgliai atlenkiami horizontaliai arba žemyn. Nors šį darbą galima atlikti ir kitą pavasarį, tačiau vasaros pabaigoje palenkti ūgliai mažiau auga į viršų, ypač Gloster obelaičių. Sodui genėti tinkamiausi „Felko“ ir „Sandwik“ įmonių pjūkleliai bei rankiniai sekatoriai su trumpomis ir ilgomis rankenomis. Aukštiems vaismedžiams ir viršūnėms genėti gerai tinka „Fiskar“ firmos sekatoriai su ilgais kotais.

Vaizdo informacija „Derančių obelų genėjimas“

Bus daugiau