Sėklavaisiai toliau brandina vaisius (BBCH 74–75). Pagal poreikį sodo augaluose, kai išplinta kenkėjai, naudojami insekticidai, tačiau dėl purškimo būtinumo reikia spręsti įvertinus realią situaciją sode.
Stebėjimo laikotarpiu Vilkaviškio r. Gudkaimio meteorologinė stotelė vieną dieną užfiksavo stiprias obelų rauplių infekcijas, tačiau kitos meteorologinės stotelės per 7 dienas obelų rauplių stipresnių infekcijų neužfiksavo, todėl dėl purškimo būtinumo reikia spręsti įvertinus realią situaciją sode.
Kaulavaisiai pasiekė skynimo brandą (BBCH 86), tad nuėmus jų derlių, reikės pasirūpinti vasariniu genėjimu bei panaudoti registruotus augalų apsaugos produktus nuo ligų ir, pagal poreikį, nuo kenkėjų.
Vyšninė musė dažniau kenkia trešnėms, rečiau – vyšnioms. Lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų.
Dažnai tokie vaisiai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir perdirbimui. Daug žalos padaro vėlyvųjų veislių trešnėms.
Vyšninis gleivėtasis pjūklelis kenkia vyšnioms, trešnėms, kriaušėms, rečiau – obelims. Pjūklelio lervos skeletuoja lapus iš viršutinės ir apatinės jų pusės. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja ir džiūsta.
Vaismedžiai nusilpsta, mažiau susidaro žiedpumpurių kitiems metams, sutrumpėja metūgliai.
Kenkia kasmet, bet ne visada labai gausiai. Per metus išsivysto dvi kenkėjų kartos. Žalingesni kenkėjai būna antros kartos. Jų lervos kenkia rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Parengė dr. Alma Valiuškaitė