• Temos
• Verta žinoti

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2023-02-03

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., LŽŪKT

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte gimęs ūkininkas sako, kad atgavęs nuosavybę ūkį pradėjo kurti nuo nulio. Nors su žeme siejo pasirinkta specialybė – baigė inžinerinės geodezijos mokslus, ūkininkauti turėjo mokytis.

„Atgavus nuosavybę, reikėjo kažką veikti su žeme. Gavome konsultacijas iš Konsultavimo tarnybos, paskolas ėmėme, pirkome techniką“, – pradžią prisimena Jurijus. Dabar, pasak ūkininko, technikos pakanka. Šiuo metu darbuotojų neturi, tik kartais samdo, kai nuimamas derlius.

Visą derlių Jurijus stengiasi parduoti rudenį, nes nėra kur jo laikyti. Turi nedidelę saugyklą tik pavasarinei sėklai, kai derlius didesnis – netelpa. Jį dažniausiai veža į perdirbimo įmones šalia Vilniaus, Trakuose, Alytuje, pristato rajone veikiančiai lenkų įmonei.

Ūkininkas prognozuoja, kad bus sausa vasara. Žemės ūkis visada turi prie kažko prisitaikyti, nėra stabilumo. Pasak jo, supirkimas vyksta, tik ne visur skaidrus. Grūdų kaina krito. Rudenį buvo aukštesnė. Kviečių dabar – 220 Eur už toną, grikių – 550 Eur.

„Grikių tona kainavo 900 eurų. Įmonės prisipirkę senomis kainomis ir laiko, neparduoda, nes pirko po 900, o dabar tenka parduoti po 550. Įmonė pati jau negali išsilaikyti“, – situaciją komentuoja Jurijus.

Ūkininkas sako, kad Šalčininkų r. žemės nederlingos. Norint nors kiek padidinti derlių, labai svarbu žinoti, koks yra dirvožemis, kiek, kur ir kokių trąšų reikia. LŽŪKT Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantui Eugenijui Lukoševičiui rekomendavus, atlikti visų ūkio laukų dirvožemio tyrimai.

„Kiekviename lauke skirtingai. Kažkur reikia daugiau azoto, kažkur fosforo ar kalkinti. Visur reikia didinti trąšų kiekius. Dabar sprendžiu, kaip geriau daryti. Trąšas reikia pirkti, be jų nieko nebus, išvis derliaus negausim, o jos brangios, kuras brangus. Vieną lauką užpernai bandžiau kalkinti. Iš karto yra skirtumas, derlius didesnis, bet ir kalkės brangios. Jei pagal normas įnešt – kainuos“, – svarsto Jurijus ir įvardija didžiausią rūpestį – kur gauti pigesnių trąšų?

Komentuodamas pasirinktas technologijas, Jurijus sako, kad nuėmus derlių, palieka ražieną. Ankštinių pasėlių nesėja, jei sėja, tai užaria žalią masę. Šiemet planuoja pasėti kelis hektarus lubinų.

„Pavasarį biuro agronomas Eugenijus – mūsų didelis padėjėjas. Jis stebi pasėlius, konsultuoja. Važiuojam į laukus. Visokios piktžolės auga, ne visa chemija tinka. Tai konsultuojamės individualiai. Rimtai su juo bendraujame. Jis žino visus mūsų laukus, kur kas auga, kokias trąšas naudoti. Laukai paruošti, kai pavasaris ateis, čiupsim į rankas viską“, – apie artėjančius darbus kalba vyras.

Žemės ūkio apskaita – specifinė

Jurijus jau daugiau nei 10 metų yra LŽŪKT Šalčininkų r. biuro klientas. Į jį atėjo tada, kai pradėjo plėsti ūkį ir prireikė finansinės apskaitos.

„Imame paskolų, reikia balanso, NMA projektai buvo, taip pat reikėjo balanso. Esu PVM mokėtojas, reikia priduoti visas ataskaitas. Mes dažnai dalyvaujame visokiuose projektuose, dažnai paskolas imame. Svarbu žinoti grafikus, kada jas grąžinti. Čia, biure, vienas profilis – žemdirbystė. Moterys žino, ką ir kaip daryti, ką patarti. Paprastam buhalteriui sunku įsigilinti į žemės ūkio profilį“, – įžvalgomis dalinasi Jurijus.

Dešimtmetis – pakankamas laikas įsitikinti atliekamo darbo kokybe. J. Michalkevičius jau pasirašė sutartį drauge su konsultante Lilija Voitechovičiene tęsti ūkio finansinės apskaitos darbus ir 2023-siais.

Ūkininko mintį tęsia jo ūkio apskaitą tvarkanti konsultantė Lilija Voitechovičienė: „tarp mano klientų yra ūkininkų, kurie turi uabus ir juose buhalterius, o ūkio buhalteriją ateina tvarkyti čia. Tas buhalteris net neima, nes specifika skiriasi“.

Lilija sako, kad Jurijus – pavyzdingas. Laiku pateikia visas sąskaitas. O būna įvairių klientų ir situacijų. Pasitaiko, kad viską reikia perdarinėti. Didžiausia bėda su tais, kurie sąskaitas pateikia kas pusmetį. „Kai kiekvieną mėnesį tvarkingai atneša, lengviau sužiūrėti nei pusmetinių. Pusmetis praeina, ir ūkininkas jau neatsimena, kur kokią sąskaitą padėjo. Nes deda visur – į mašiną, traktorių, garažą ir kt.“, – pasakoja Lilija.

Konsultantė sako, kad jos darbas nėra tik skaičiai. Turi išklausyti ūkininkų bėdas, problemas. „Dabar visi reklamuoja, kad buhalterių darbas gali būti nuotolinis. Jis gali viename mieste sėdėti, o ūkininkas kitame rajone. Iš mano ūkininkų tikriausiai niekas nenorėtų, kad bendravimas būtų tik per nuotolį. Galima pažymą išsiųsti, jei ūkininkui skubiau reikia, kad nereikėtų važiuoti, ar panašiai. Gal mes tokios kartos, kad bendravimas turi būti, gal mūsų vaikams jau nebus tai svarbu, nes dabar bendrauja telefonu. Buhalteris namuose – tai kam tada įmonė“, – mintimis dalinasi Lilija.

„Ateini, būna ant dūšios taip sunku. Čia išsikalbi, išeini, ir viskas gerai. Aš būčiau pirmas prieš, jei bendravimas būtų tik per nuotolį“, – tvirtina Jurijus.

Šiuo metu Lilija 55 klientų ūkių buhalterė. Pasak jos, dabar labai dažnai tėvas, kurio ūkio apskaitą konsultantė tvarkė, ateina su sūnumi. „Atrodo, jau negaliu priimti naujo kliento, nes didelis krūvis, bet kaip pasakysi „eik pas kitą“. Nori, kad būtent aš tvarkyčiau ir sūnaus ūkio apskaitą. Priimu. Biure turime apskaitininkę, pradedu jai darbo duoti, kad mažesnis krūvis būtų. Gerai, kad yra nešiojamas kompiuteris. Namie prisijungiu, jei reikia. Jei atostogauju ar sergu, ūkininkai vis tiek skambina. Kiekvieną dieną kažkas gali paskambinti“, – darbo specifiką komentuoja konsultantė.

Jurijus tvirtina, kad būna tokių situacijų, kai reikia sąskaitą skubiai apmokėti arba pavedimą padaryti, ir skambina, o paaiškėja, kad Lilija atostogauja ar serga. Vis tiek padeda. Pasak ūkininko, įdarbinti buhalterį ūkyje brangiai kainuoja. Biure pigiau, o viskas atliekama gerai ir laiku.