Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Tyrimas Vokietijoje: jei atsisakytų biodegalų, metinis toksiškų pesticidų sunaudojimas galėtų mažėti beveik 10 000 tonų
2024-09-04
„Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) užsakymu atliktame tyrime (čia) atskleidžiamas nerimą keliantis biodegalų vartojimo poveikis aplinkai. Jei Vokietijoje būtų atsisakyta naudoti biodegalus, metinis toksiškų pesticidų sunaudojimas Vokietijos reikmėms galėtų sumažėti 24 proc. arba beveik 10 000 tonų.
Tyrimo duomenimis, vien tik Vokietijoje sunaudojama 27,5 proc. azoto trąšų ir 24,3 proc. fosforo trąšų biudžetų (pagal žemės ribas), skirtų augalams, kurie po to naudojami. Biodegalams dažnu atveju taip pat sunaudojama daugiau iškastinio kuro energijos, nei jos pagaminama – vienam megadžauliui biodyzelino sunaudojama 0,6 megadžaulio iškastinio kuro, o vienam megadžauliui bioetanolio – 1,1 megadžaulio.
Padarytame tyrime analizuojami biodegalai, gaminamus iš žemės ūkio kultūrų, tokių kaip rapsai, kukurūzai ir palmių aliejus. Paprastai jie maišomi su iškastiniu kuru ir parduodami kaip E5, E10, B7 arba B10, tačiau gali būti net ir HVO100 sudedamoji dalis. Siekiant įvertinti poveikį aplinkai, tyrime visų pirma nagrinėjami trys rodikliai: pesticidų, trąšų ir iškastinių žaliavų naudojimas.
Pesticidų atvejo tyrimas, grindžiamas Kunmingo ir Monrealio susitarimo reikalavimais, pagal kuriuos iki 2030 m. metinis 41 900 tonų pesticidų naudojimas turi būti sumažintas iki 20 950 tonų. Uždraudus maišyti biodegalus, pesticidų naudojimas Vokietijoje jau dabar sumažėtų beveik 24 proc.
Trąšų naudojimo biudžetas buvo apskaičiuotas taip, kad būtų laikomasi planetos ribų. Vokietijai tai yra 833 000 tonų azoto ir 100 000 tonų fosforo per metus. Šios trąšos pirmiausia turėtų būti naudojamos maisto gamybai. Tačiau tyrimas rodo, kad biodegalų naudojimas jau dabar sunaudoja ketvirtadalį biudžeto.
Žvelgiant į iškastinio kuro energijos suvartojimą, tyrime analizuota, kiek vadinamosios pirminės energijos sunaudojama pasėliams auginti, perdirbti į dyzeliną ar etanolį ir agrodegalams gabenti į degalines. Daroma prielaida, kad visa proceso grandinė yra pagrįsta iškastiniu kuru, nes bet kokie panaudoti proceso likučiai ar alternatyvūs energijos šaltiniai nebebūtų prieinami plačiajai visuomenei ir tokiu atveju tektų naudoti daugiau iškastinio kuro.
Artimiausiu metu situacija ir skaičiai bus perskaičiuoti Lietuvos atvejui, bet akivaizdu viena – biodegalų naudojimas yra žalingas Lietuvos biologinei įvairovei ir klimatui.
VšĮ „Žiedinė ekonomika” informacija
