Gegužės 03 d., penktadienis | 24
Trumposios maisto tiekimo grandinės – žmogaus sveikatai ir tvariai aplinkai
Inno Food Hub
2020-12-09
© LŽŪKT nuotr.
Europos inovacijų partnerystės (toliau – EIP) veiklos grupė „Innofood Hub“ spaudos konferencijoje gruodžio 9 d. pristatė vykdomo projekto rezultatus.
EIP veiklos grupė „Innofood Hub“ – tai vienoje komandoje dirbantys VDU ŽŪA Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Miškų ir ekologijos, Žemės ūkio inžinerijos fakultetų mokslininkai, UAB „Kvalitetas“ bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos konsultantai ir 6 ūkininkai, kurie suvienijo jėgas įgyvendinti EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansuojamą projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“.
Konferencijoje dalyvavę mokslininkai pasidalino atliktų tyrimų rezultatais ir savo įžvalgomis, kodėl svarbu kiek įmanoma labiau remti vietos ūkininkų pagamintos produkcijos realizavimą vietos rinkose ir tuo pačiu užtikrinti biologiškai vertingų produktų tiekimą darželiams, mokykloms ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms, kurių veiklą subsidijuoja savivaldybės.
Projekto vadovė prof. Vilma Atkočiūnienė įvadiniame pranešime atskleidė viešąjį interesą, kodėl sveikatos vardan ir palaikant vietos ekonomiką svarbu užtikrinti, jog vartotojus tiesiogiai pasiektų ūkininkų produkcija. Pranešime buvo aptarti veiksmai, sukuriantys palankias sąlygas biologiškai vertingiems vietos produktams dominuoti vietos rinkoje. Pranešėjos nuomone, siekiant šio tikslo labiau turėtų pasistengti savivaldybių administracijos. Savivaldybės, vykdydamos žaliuosius pirkimus ir formuodamos vietos maisto sistemas bei remdamos kitus inovatyvius produkcijos realizavimo kanalus, gali aprūpinti darželius, mokyklas ir kitas viešojo maitinimo įstaigas vertinga vietos ūkininkų produkcija. Vietos ūkininkų įgalinimas atitiktų viešąjį interesą, nes būtų palaikoma savivaldybės ekonomika, o vietos maisto grandinė tarnautų vartotojams ir gamintojams.
Projekto tyrėjos docentės Ilona Kiaušienė ir Gintarė Vaznonienė savo pranešime supažindino su žemės ir maisto ūkio produktų gamybos bei vartojimo tendencijomis. Aptariant tendencijas buvo atkreiptas dėmesys į vartotojų vietinėje rinkoje užaugintų vaisių ir uogų augančius poreikius, kurie nėra tenkinami. Vaisių ir uogų gamyba šalies ūkiuose ne auga, bet mažėja: per paskutinius 3 metus (2016 m. lyginant su 2019 m.) užaugintos produkcijos kiekis sumažėjo net 41,9 procentais. Pranešime taip pat buvo atkreiptas dėmesys į vartotojų preferencijas perkant maisto produktus ir lojalumo vietos produkcijai stoką.
Projekto konsultanto prof. Daliaus Serapino pranešime nuskambėjo susirūpinimas vartojamo maisto verte. Pranešėjas pateikė mokslu grįstus argumentus apie maisto įtaką visuomenės sveikatos būklei, kurios palaikymo svarba ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos sąlygomis.
Teiginiui, jog maisto biologinė kokybė turi būti kuriama visoje maisto grandinėje, pradedant dirvožemio gyvybingumo palaikymu ir baigiant maisto sąmoningu vartojimu, pritarė ir VDU ŽŪA doc. Egidijus Zvicevičius, kuris savo pranešime konkretizavo, kokiais būdais ūkininkai gali išsaugoti užauginto derliaus kokybę.
Po pranešimu užsimezgusioje diskusijoje buvo pabrėžta biologiškai vertingo maisto nacionalinių kokybės standartų sukūrimo svarba. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į trumpųjų maisto tiekimo grandinių vaidmenį siekiant įgyvendinti ES Žaliojo kurso ambicingus tikslus.
Su EIP veiklos grupės „Innofood HUB" veikla detaliau galima susipažinti facebook‘o paskyroje EIP veiklos grupė „Innofood Hub“.
