• Temos
• Verta žinoti

Taršos įstatymas – ant Europos teisės ribos

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2020-11-11

© LŽŪKT nuotr.

Po pusantro mėnesio įsigalios Mokesčio už aplinkos teršimą bei Mokesčių administravimo įstatymų pataisos, kuriomis nuo kitų metų nutarta apmokestinti ir žemės ūkyje naudojamą techniką. Aplinkosaugininkai ir įstatymų kūrėjai sumanė, kad būtų negražu žemės ūkio techniką prilyginti lėktuvams ir laivams, kuriems papildomi mokesčiai netaikomi.

Nesutaria dėl apibrėžimo

Dar birželio 25 dieną Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, pagal kurias vienkartinis mokestis, kurį mokame jau nuo liepos, būtų nustatomas ne tik už registruojamus lengvuosius automobilius, bet ir už traktorius bei kitą žemės ūkio techniką, kurios viriklių nominalioji galia viršija 70 kilovatų.

Dar Seime, vos pateikus pataisų projektą, užvirė diskusijos, ar pagal atnaujintą įstatymą turėtų taršos mokesčius mokėti ir traktorių bei kombainų savininkai, nes konkrečiai apie šią žemės ūkio techniką įstatyme nekalbama. Ji, kaip paaiškėjo, čia pavadinta logiškai sunkiai suvokiamu „ne keliais judančių mechanizmų“ vardu.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iš karto užginčijo idėją ir iki šiol laikosi savo pozicijos. „Ūkininko patarėjo“ paprašyti pakomentuoti susidariusią situaciją ŽŪM atstovai iškart pakėlė Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentą Nr. 2016/1628, kuriuo iš dalies keičiama bei panaikinama direktyva 97/68/EB.

Mūsų Seimo patvirtintame įstatyme, vadovaujantis ankstesnėmis Europos direktyvomis, pateiktas šios sąvokos apibrėžimas, kuriame neišvengiama keturprasmių ar penkiaprasmių sąvokų: „Ne keliais judantis mechanizmas – 19 kW ar didesnės etaloninės galios vidaus degimo variklį turinti savaeigė mašina, kilnojamoji įranga arba transporto priemonė su kėbulu ar be jo, su ratais ar be jų, neskirta keleiviams arba kroviniams vežti keliais, įskaitant mechanizmus, įrengtus ant transporto priemonės, skirtos keleiviams arba kroviniams vežti keliais, važiuoklės, išskyrus geležinkelio, oro, vandens transporto priemones“, – teigiama įstatyme.

„Į šį apibrėžimą patenka žemės ūkio traktoriai, jie yra mokesčio objektas“, – tarsi savaime suprantamą dalyką „Ūkininko patarėjui“ apibrėžimą pakomentavo Aplinkos ministerijos atstovai.

Tačiau ŽŪM prieštarauja tokioms pataisoms, nes, kaip jos atstovai aiškino „Ūkininko patarėjui“, naujasis Europos Tarybos reglamentas nėra taikomas varikliams, kurie yra apibrėžti ES 2013 m. vasario 5 d. reglamente Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros, todėl jie „neturi būti laikomi mokesčio už aplinkos teršimą objektu“.

Nepavykus ŽŪM išspręsti nesutarimų su Aplinkos ministerija, buvo nuspręsta išaiškinimo kreiptis į Teisingumo ministeriją. Tačiau atstovė ryšiams su žiniasklaida tvirtino, jog ministerija jokio ŽŪM paklausimo dėl ne keliais judančių mechanizmų sąvokos nėra gavusi, todėl ir nesiėmusi aiškintis.

Su kiekvienais 19 kilovatų

Jei ŽŪM savo teisybės įrodyti nepavyks, nuo 2021 m. sausio 1 d. traktorių pirkėjai, registruodami savo pirkinį, privalės sumokėti vienkartinį minimalų 40 eurų mokestį už traktorių ar kitą žemės ūkio techniką, kurios variklio galia viršys 70 kW. Šis mokestis po 40 eurų didės su kiekvienais 19 kW, viršijančių 90 kW, ir pasieks maksimalų 600 eurų mokestį, kuris bus taikomas didesnės kaip 351 kW galios technikai. Taršos mokestis nenumatytas technikai, kurios variklio galia bus mažesnė nei 70 kW.

Įvedamą taršos mokestį žemės ūkio technikai žemės ūkio organizacijos kritikavo dar prieš Seime priimant Aplinkos taršos mokesčio įstatymo pataisas. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tuomet „Ūkininko patarėjui“ priminė, jog dar per ankstesnę Seimo kadenciją žemės ūkio organizacijos ir įstatymų leidėjai derybose buvo pasiekę kompromisą – vietoj vadinamojo taršos mokesčio nustatyti žemdirbiams degalų akcizą, kurio anksčiau nebuvo. „Buvo suprasta, kad akcizą galima laikyti taršos mokesčiu. Šiandien to jau niekas nenori prisiminti ir ne tik akcizą dar labiau padidino, bet ir žemės ūkio technikos taršos mokestį nustatė“, – tąsyk priekaištavo A. Stančikas.

Pasigedo logikos

Jis taip pat kritikavo įstatymu patvirtinti idėją žemės ūkio techniką apmokestinti pagal variklio galią, kaip ir automobilius, ir tai, anot jo, nėra logiška dėl kelių priežasčių. Pirma, neapmokestinti liktų gerokai taršesni rusiški, baltarusiški traktoriai, bet mokėti reikėtų už mažiausiai teršiančius naujus vakarietiškus traktorius, kurių kūrėjai naudoja brangiai kainuojančias taršą mažinančias priemones, už kurias sumoka iš karto pirkėjas, todėl naująjį mokestį galima laikyti papildomu apmokestinimu. Be to, anot A. Stančiko, žemdirbys bus verčiamas taršos mokestį už tą pačią techniką mokėti kelis kartus, nes pirmą kartą už ją sumoka importuotojas, o paskui – pirkėjas ir kiekvienas naujas savininkas.

Patys ūkininkai ir technikos pardavėjai palyginti nedidelį vienkartinį taršos mokestį būtų linkę praleisti negirdomis, bet pasirinktą mokesčio nustatymo būdą irgi laiko nelogišku. „Nemanome, kad taršos mokestis turėtų būti taikomas naujiems traktoriams, kurie atitinka griežčiausius ES reikalavimus. Daug logiškiau būtų įvesti privalomą techninę patikrą, per kurią būtų nustatyta, ar laikui bėgant technika yra tvarkinga ir išmetamų dujų kiekis atitinka reikalavimus, kaip tikrinami ir visi automobiliai. Ir norėtųsi suprasti, kur šie mokesčiai toliau keliaus. Jų paskirtis turėtų būti skatinti ūkius investuoti į naują modernią techniką, kuri mažiau teršia aplinką“, – įstatymą komentavo žemės ūkio technika prekiaujančios UAB „Dotnuva Baltic“ vykdomasis direktorius Dangis Valaitis.

„Ūkininko patarėjas“ korespondentas Kazimieras ŠLIUŽAS