Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Švarus tik kas antras šalies vandens telkinys

2018-02-14

Vanduo – vienas svarbiausių gyvybės šaltinių, būtinas ne tik žmogui, bet ir visai gyvajai gamtai. Deja, įvairios žmogaus vykdomos veiklos kėsinasi į šį brangų turtą. Siekiant įvertinti vandens telkinių būklę vykdomas valstybinis monitoringas, kurio metu vertinama didžiųjų Lietuvos ežerų ir upių būklė. Pagal naujausią vertinimą geros būklės kriterijus Lietuvoje atitinka 52 proc. vandens telkinių, šiek tiek daugiau nei vidutiniškai ES šalyse.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 22,2 tūkstančių upių ir upelių bei apie 2850 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha. Monitoringe stebimi didesni nei 50 ha ploto ežerai ir tvenkiniai bei upės ar jų atkarpos, kurių baseinų plotai didesni nei 30 km2. Tokių vandens telkinių, laikantis Bendrosios vandens politikos direktyvos nuostatų, išskirta 1 185.

Didžiausią poveikį Lietuvos vandens telkiniams daro pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio šaltinių ir gyventojų, kurie nepakankamai gerai tvarko nuotekas. Kiti svarbūs veiksniai, darantys įtaką vandens telkinių būklei, yra hidromorfologiniai vandens telkinių pakeitimai dėl sausinamosios melioracijos, vandens telkinių patvenkimo ir hidroelektrinių veiklos, taip pat tarptautinė tarša ir sutelktosios taršos šaltiniai.

Priemonių, kuriomis planuojama gerinti vandens telkinių būklę, yra keletas. Svarbiausios jų – taršos prevencija, biomanipuliacija, taip pat hidroelektrinių ir hidromorfologinių pakeitimų poveikio mažinimas, taršos iš sutelktųjų taršos šaltinių mažinimas. Šiems darbams jėgas suremia įvairios šalies institucijos ir tarnybos.

Tačiau vien valstybės taikomų priemonių vandens telkinių būklei pagerinti neužteks. Siekiant geros vandens telkinių būklės žmogaus indėlis yra svarbus, tereikia paprasčiausiai pakeisti savo kasdienius įpročius:

  • rinkimės aplinkai draugiškesnes buitinės chemijos ir kosmetines priemones, kuriose būtų mažiau aplinkai kenksmingų medžiagų, tokių kaip fosfatai, mikroplastikai ir pan.
  • Mažinkime kasdienį vartojimą. Savo sodybose galime atsisakyti arba bent jau sumažinti trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą; taip ir patys būsime sveikesni, ir aplinką apsaugosime.
  • Jeigu norime gerti švarų vandenį ir maudytis skaidriuose ežeruose, turime atsakingai tvarkyti nuotekas.
  • Jeigu automobilius plauname savo kieme, nenaudokime jokių plovimo priemonių ir nedarykime to netoli vandens telkinių.
  • Nešiukšlinkime. Atliekų palikimas vandens telkiniuose ar jų pakrantėse sukelia neleistiną taršą.

Jei pastebėjote į vandens telkinius išleidžiamas nuotekas ir įtariate, kad tai daroma nelegaliai, arba pamatėte kitą aplinkosauginį pažeidimą, visuomet informuokite aplinkos apsaugos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu 112. Saugokime aplinką visi kartu.