Sugadintas, savavališkai perkeltas žemės sklypų riboženklis. Kas atsakingas?

LŽŪKT informacija

2022-08-10

© LŽŪKT nuotr.

Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, yra būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Daugelis žino, kad jos žymimos ryškiai oranžinės spalvos riboženkliais. Nors taip pat dauguma supranta, kad jų judinti, perkelti ar gadinti negalima, vis dėlto pasitaiko atvejų, kai su riboženklio vieta nesusitaikantys kaimynai piktybiškai juos ištraukia. Kaip reikėtų elgtis, kur kreiptis tokioje situacijoje?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.

Teisės aktuose labai aiškiai nustatyta žemės sklypo savininko pareiga saugoti savo žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius. Jeigu žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius sunaikina kitas asmuo, savininkas privalo pats imtis priemonių riboženkliams atstatyti, o žalą ir kitas patirtas išlaidas dėl riboženklių atstatymo turi teisę reikalauti iš kaltininko civiline tvarka.

Prieš metus laiko (nuo 2021 m. liepos) įsigaliojo naujos redakcijos LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 112 straipsnis, kuriame nustatyta, kad už „nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, užtraukia baudą nuo 70 iki 140 eurų“.

Riboženklių sugadinimas arba sunaikinimas yra prilyginamas turto sugadinimui arba sunaikinimui, už kurį atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje (Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų).

Dažnu atveju riboženklių sunaikinimas arba perkėlimas gali būti vertinamas ir kaip savavaldžiavimas. Už savavaldžiavimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje ir užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.

Pagal ANK 589 straipsnio 49 dalį, dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų – turto sunaikinimo arba sugadinimo, taip pat ir savavaldžiavimo, administracinių nusižengimų teiseną pradeda ir administracinių nusižengimų tyrimą atlieka bei administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Todėl dėl sunaikintų riboženklių asmuo turėtų kreiptis į policiją, o pats, kaip žemės sklypo savininkas, imtis veiksmų dėl jų atstatymo. Siekiant nustatyti tikslius riboženklių pastatymo / atstatymo taškus (koordinates), siūloma sklypo savininkui kreiptis į matininką.

Parengta pagal NŽT informaciją