Sotus alkano neužjaučia: lietuviai nepasiryžę valgyti mažiau

2024-06-13

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Per pastaruosius 50 metų žmonių skaičius planetoje padidėjo dukart – nuo 4 iki 8 milijardų. Ir šis skaičius toliau auga, kaip ir maisto kiekio poreikis, kurio kasdien reikia žmonijai. Išmaitinti augančią populiaciją įmanoma tik keliant produktyvumą žemės ūkyje, nes mažiau valgyti žmonės, bent jau Lietuvoje, nepasiryžę, rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Yra tik du būdai, kaip galime patenkinti augančios gyventojų populiacijos maisto poreikius – mažiau valgyti patys, kad maisto liktų ir kitiems, arba užauginti daugiau maisto. Kaip rodo mūsų atliktas tyrimas, pirmajam sprendimui Lietuvos gyventojai nepasiryžę – valgyti mažiau, kad nereikėtų plėsti dirbamos žemės plotų, sutiktų retas“, – sako „CropLife Lietuva“ asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Kaip rodo apklausos duomenys, 74 proc. respondentų nesutiktų sumažinti savo valgomo maisto kiekio, o 2 proc. gyventojų netgi teigia, kad ateityje ketina valgyti daugiau maisto. Tuo tarpu sumažinti savo suvartojamus maisto kiekius sutiktų mažiau nei ketvirtadalis gyventojų.

Valgyti mažiau dažniau sutiktų moterys, tuo tarpu vyrai, vyresni nei 35 m. ir žemesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai dažniau nurodė mažinti maisto vartojimo neketinantys.

„Žinoma, šis apklausos klausimas hipotetinis, tačiau jis atspindi realybę – maistą suvokiame kaip gyvybiškai svarbų resursą. Ir tokiu jį mato visi 8 mlrd. gyventojų, tarp kurių ir šiandien yra jo stokojančių. Tuo pačiu tai yra didelis iššūkis žemės ūkio sektoriui. Tam, kad užaugintume pakankamai maisto visiems, reikia arba daugiau ariamo ploto, arba pakelti žemės ūkio našumą. Ariamo ploto nenorima didinti dėl klimato kaitos keliamų grėsmių, todėl vienintelis kelias – užauginti daugiau derliaus tame pačiame plote, o tam ūkininkams turime suteikti tinkamus įrankius – leisti naudoti inovacijas, kurias sukuria mokslas“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Nuo genominių technologijų iki augalų apsaugos produktų

„CropLife Lietuva“ teigia, kad Lietuvos ir Europos žemė ūkio politikos formuotojai turėtų būti spartesni įteisinant mokslo sukuriamas inovacijas, kad jos taptų prieinamos ūkininkams.

„Vienas naujausių pavyzdžių – augalų sėklininkystės sektoriuje naudojamos naujosios genominės technologijos (NGT). Ši inovacija leidžia kelissyk greičiau išvesti naujas augalų veisles, kurios būtų derlingesnės, atsparesnės klimato kaitai ar turėtų kitų naudingų savybių. Nors pasaulyje vadinamųjų „genų žirklių“ panaudojimas augalų selekcijoje jau taikomas, Europa dar tik pradeda kurti tam būtiną reglamentavimą, – sako Z. Varanavičienė. – Šių naujųjų genominių technologijų nereikėtų painioti su GMO, nes NGT naudojamas išvesti tik tokias veisles, kurios formuojasi ir natūraliai gamtoje, tik procesas įvyksta žymiai greičiau“.

Pasak Z. Varanavičienės, kitas ūkininkams labai svarbus įrankis užauginti gausesnį derlių – trąšos bei augalų apsaugos produktai, vadinamieji pesticidai. „Su ūkių realybe nesusidūrę gyventojai kartais demonizuoja augalų apsaugos produktus. Tačiau retas pagalvoja, kad augalus, kaip ir žmones, puola įvairios ligos ir parazitai, todėl norint išsaugoti jų gyvybę, taip pat reikalingi šie augalų vaistai. Kaip ir vaistai žmonėms, taip ir mokslo ištirti ir pagal instrukcijas naudojami augalų apsaugos produktai nekelia pavojaus sveikatai, o kaip tik padeda išsaugoti augalo gyvybę ir derlių“, – sako „CropLife Lietuva“ asociacijos vadovė.

Augalų apsaugos produktai gali labai reikšmingai sumažinti praradimus auginant produktus, kurie taps mūsų maistu, t.y sumažinti maisto švaistymą. Skaičiuojama, kad daugiausia maisto iššvaistoma ne namuose ar virtuvėje, o ūkiuose, kur dėl įvairių ligų, kenkėjų ir užkratų netenkama apie 40 proc. derliaus. „Sėkmingiau išsaugojus tokius maisto kiekius galėtume sumažinti maisto poreikio problemą, taip pat sumažinti ir maisto kainas. Todėl ūkininkams labai svarbu turėti efektyvius augalų apsaugos produktus, su kuriais galėtų išsaugoti derlių“, – sako „CropLife Lietuva“ asociacijos vadovė.

Ji vaizdžiai iliustruoja pavyzdžiu apie bulvių maro nulemtą badą Airijoje ir primena, kad dėl ūkininko auginamų bulvių konkuruoja ne tik 8 mlrd. žmonių, bet ir kolorado vabalai. Todėl nenaudojant augalų apsaugos produktų, tektų arba susitaikyti su tuo, kad bulvių parduotuvėje trūks, arba jų kaina bus didelė, nes koloradams nurinkti reikėtų daug rankinio darbo, kas ženkliai išaugintų bulvių savikainą.

Ateitis – tiksliojoje žemdirbystėje

Trečia inovacijų kryptis, kuri itin svarbi keliant ūkių produktyvumą – tiksliosios žemdirbystės inovacijos. Jau šiandien ūkiuose zuja iš dalies savavaldžiai traktoriai, pasitelkiami dronai, dirbtinis intelektas siekiant identifikuoti ligas, sudaryti tręšimo žemėlapius ir atlikti kitus ūkio darbus.

„Matome milžiniškas investicijas, kurias į inovatyvių sprendimų kūrimą investuoja tiek didžiosios kompanijos, tiek ir agtech srities startuoliai. Tikslioji žemdirbystė taip pat padeda tausoti resursus, sumažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų poreikį, juos tikslingai naudojant tik ten, kur reikia, tada, kada reikia ir tiek, kiek reikia, – sako Z. Varanavičienė. – Technologijos, inovacijos ir mokslu grįsti sprendimai yra tai, į ką turėtų žiūrėti ir žemės ūkio politikos formuotojai, ir ūkininkai, siekiant užtikrinti, kad maisto pakaktų augančiai žmonijos populiacijai, o resursai būtų naudojami tausiai ir tvariai“.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „CropLife Lietuva“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2024 m. kovo 18–28 dienomis atlikto tyrimo metu apklausti 1009 respondentai, kurių amžius yra nuo 18 iki 75 metų.

BNS: asociacijos „CropLife Lietuva“ pranešimas