Birželio 15 d., šeštadienis | 24

Romano Kuprio auginamą širdinę araliją tyrinėja ir mokslas

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2023-08-11

Esate girdėję apie botaninę ženšenio giminaitę – širdinę araliją? Greičiausiai atsakysite – ne. Galbūt todėl, kad ji daugiausia auginama Rytų Azijoje. Vis tik, šitą gėrį turime ir Lietuvoje, tačiau ne daug kas žino, o juo labiau augina ir tyrinėja. Dotnuvis Romanas Kuprys (nuotr.) daugelį metų ne tik domisi širdinės aralijos, vadinamosios lietuviškuoju ženšeniu, gydomosiomis, naudingosiomis savybėmis, bet ir inicijavo jos mokslinius tyrinėjimus – bendradarbiauja su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslininkais. R. Kuprys kviečia ne tik išbandyti gerąsias aralijos savybes, bet ir patiems ją auginti. Kaip ir kodėl? Interviu su ūkininku.

Romanai, kaip širdinė aralija atsirado Jūsų kelyje?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dar tarnaudamas armijoje dėl duodamo nekokybiško maisto susigadinau virškinimo sistemą. Grįžus namo, problema išliko. Tradicinė medicina nieko padėti negalėjo, todėl nusprendžiau ieškoti atsakymo kitur. Tuo metu ėjusiame mokslo populiarinimo mėnesiniame žurnaleMokslas ir gyvenimasperskaičiau straipsnį apie ženšenį ir širdinę araliją. Jis man įstrigo. Širdinė aralija auga gamtoje, daugiausia Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje, kur naudojama tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje. Pradėjau ieškoti to augalo. Sunkiai sekėsi, bet pavyko sužinoti, kad vienas profesorius, grįžęs iš tremties Altaujaus krašte, parsivežė aralijos sėklyčių ir bandė auginti Lietuvoje. Pavyko gauti šitą augaliuką. Jis mane ir išgelbėjo. Tad prieš dešimt metų širdinėmis aralijomis užsodinau hektarą nuomojamo ploto.

Viename hektare rankomis pasodinta apie 2,5 tūkst. širdinių aralijų

O kaip vartojote: džiovinote, arbatą darėtės, maistą gardinote?

Paprasčiausias naudojimo būdas arbata. Pradžioje, antraisiais-trečiaisiais augalo metais, naudojau jo antžeminę dalį: valgiau uogas, džiovinau lapus ir stiebus, gėriau jų arbatą. Poveikis, žinoma, truputį mažesnis negu šaknies, bet taip pat labai geras. Žinoma, padauginti nereikėtų, kadangi tai tonizuojantis augalas, tad siūlau jį naudoti iš ryto, kai reikia energijos.

Vėliau pradėjau vartoti ir šaknį. Sveikatingumui ji pati geriausia augalo dalis. Tik čia sudėtingiau. Kad šaknis būtų veiksminga ir turėtų didesnį efektą sveikatai, reikia ją auginti šešerius metus. Tik tada iškasti, džiovinti, malti.

Aralijos šaknis, esanti viršutiniame dirvožemio sluoksnyje iki 15 cm gylyje, dar vadinama velnio medis, pasižymi ryškiomis terapinėmis ir tonizuojančiomis savybes. Labiausiai jos atsiskleidžia po 6 auginimo metų

Kaip širdinę araliją prižiūrėti, kokios auginimo sąlygos?

Iš tikrųjų augalas auginamas sunkokai, bet juk viskas įmanoma. Tai miško augalas. Jam kenksmingas didelis saulės kiekis: tereikia trisdešimt procentų saulės ir jis auga. Iš patirties galiu pasakyti, kad kuo puikiausiai auga ir deri net ir absoliučiame pavėsyje. Kad pavėsio būtų daugiau, jei auginama didesniame plote, būtų galima pritaikyti augalų simbiozę ir į tarpueilius sodinti aukštaūgius, šešėlį suteikiančius augalus.

Tai pirmametės aralijos, išaugintos šiltnamyje. Kada šalnos baigiasi, gegužės antroje pusėje, galima sodinti į lysves. Vis tik, kad būtų garantuotas daigumas, perpikavus geriau dar metus ar dvejus paauginti patalpoje ir tik antraisiais-trečiaisiais metais persodinti į pastovią augimo vietą. Tada jau viena kita ir uogų kekė prisirpsta

Beje, aralija bijo pavasarinių šalnų. Šiųmetės šalnos pakenkė, ypač kur buvo išaugę nedideli ūgliukai. Bet augalas, matyt, prisitaikęs, iš karto išleido naujus ūglius ir toliau puikiausiai auga. Antrus metus skaičiuojantį augalą, kai būna išaugę trys tikrieji lapeliai, jau galima sodinti į pastovią auginimo vietą.

Širdinė aralija yra širdies pavidalo. Dirvai ji nereikli, bet mėgsta purią, humusingą žemę

Geriausiai tinka juodžemis, gali būti ir priesmėlis, tik ne užsemiama. Ji bijo pavasarinės drėgmės. Dirva turėtų būti neutrali, pH 7 arba lengvai šarminė 7,27,3. Tokioje žemėje ypatingai gerai auga. Beje, ravėjimas joms kenkia. Pradžioje ir aš ravėjau, kol nežinojau. O kai Kaltenio parke (red. Skinderiškio dendrologinis parkas, esantis Kėdainių r.) radau augančią, tai žolė man iki krūtinės, o aralija bujoja kuo puikiausiai. Niekas nei ravi, nei žiūri.

Jei žolė nedidelė, nepjauname. Pjauname traktoriniu žolės smulkintuvu vieną kartą per metus. Rudeniop, kada augalo vegetacija baigiasi, užmulčiuojame.

Žinoma, kad patręštas augalas geriau auga. Naudoju džiovintą granuliuotą paukščių mėšlą. Jo nereikia daug, užtenka vieną kartą per metus, kai augalas auga. Pavasarį patręši ir užtenka. Beje, atkreipiau dėmesį, kad daigeliams augant patinka žuvies miltai.

Investicija nelabai greitai atsiperkanti. Į tą patį plotą galima sodinti tik po 7 metų. Jei gera žemė, galima ir po 5 metų.

Užaugusi širdinė aralija gražus, 11,8 m aukščio augalas su dideliais iki 50 cm ilgio lapais, stambiais iki 50 cm ilgio žalsvai-gelsvais žiedynais, sudarytais iš didelio skaičiaus kamuolinių skėčių ir puošniais vaisiais. Vaisiai maži – 23 mm, mėlynai juodi

Kaip širdinę araliją pa(si)dauginti?

Su pasidauginimu truputį sudėtingiau. Jos sėkla būna nepilnai subrendusi, surenkama iš uogų, todėl jų paruošimas dygimui užtrunka, tad reikia apsišarvuoti kantrybe. Kad sėklos būtų daigios, jas reikia dvejus metus stratifikuoti, tai yra laikyti užkastas žemėje. Po dviejų metų pasėjus tokias sėklas, galima sakyti, sudygs šimtu procentų.

Sunokusias tamsiais uogas nuskini, perplauni. Kurios plūduriuoja paviršiuje, nesubrendusios, kurios skęsta subrendusios. Tuomet į kaproninę kojinę suberi subrendusias uogas ir jas stratifikuoji, t. y. užberi žemėmis dvejiems metams.

Širdinės aralijos sėklos dygimui ruošiamos net dvejus metus, tik tuomet jos subręsta. Drauge su Romanu iškasėme 2020 metais užkastas sėklas

Romanai, esate puikus pavyzdys, kad sveikata pasitaisė. Praktiškai įsitikinote aralijos veiksmingumu. Bet kad tai pripažintų ir įvertintų visuomenė, juk reikia mokslinio pagrindimo?

Tikrai taip. Kadangi pats įsitikinau, kad aralija veiksmingas augalas, tikrai padeda sveikatai, tai galvoju, kodėl aš čia vienas naudoju, reikia padėti žmonėms, turintiems sveikatos problemų. Ir vėlgi, skaičiau straipsnį apie inovacijas ir technologijas, kai galvojau, kad reikėtų pasiūlyti savo augalą mokslininkams, gal bus pritaikomas. Ir pasirodo tikrai pataikiau. Jau aštuonerius metus bendradarbiaujame su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslininkais. Taip gimė nemažai produktų, skirtų maistui bei kosmetikai.

Gaminami širdinės aralijos koncentruoti gėrimai, skanukai, hidrolatai. Panaudojamos visos augalo dalys

Tarp kitko, buvau radęs straipsnį, kad ieškoma sprendimo dėl Alzheimerio ligos. Pasiūliau, kad patyrinėtų araliją. Tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Gavau atsakymą, kad ji turi įtakos lengvinant šią ligą, tik poveikis ne tiek stiprus, kad būtų galima naudoti kaip vaistą, o prevenciškai galima.

Širdinės aralijos žiedynų hidrolatastinka pasipurkšti ne tik veidą, bet ir akis, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Dar vieną tyrimą su aralija norėčiau paminėti. Jis atliktas ne Lietuvoje. Kaip žinome, dauguma ligų ir susirgimų susiję su kraujotakos sutrikimais. Vartojant araliją ir iš jos gaminamus produktus, kapiliarų pralaidumas padidėja 33 procentais. Tas labai daug ką pasako. Svarbiausia atstatyti organizme kraujotaką, ir iš karto žmogaus sveikata gerėja.

Na, akivaizdu, kad aralija nepaprasta savo savybėmis, tačiau ją ir auginti – nepaprasta, tikras iššūkis. Ar turite bendraminčių?

Tai va, reikia ieškoti pasekėjų. Nors darbas nėra lengvas, bet, sakyčiau, naudingas. Ir nebūtinai finansine prasme. Tai ypatingas augalas, galintis prisidėti prie kiekvieno iš mūsų sveikatos puoselėjimo ir gerinimo.

Jeigu kas norėtų auginti, ar gali kreiptis į Jus?

Kuo galėčiau, tuo tikrai padėčiau, ypač su sėklytėmis. Toje srityje tikrai turiu nemažai patirties.

Dėkoju už pokalbį.

Nuotraukos: iš asmeninio R. Kuprio archyvo bei Egidijaus Vilkevičiaus, agroakakdemija.lt; Su Romanu susisiekite tel. 8 686 52 548 ar el. p. [email protected].

Daugiau apie širdinę araliją ir jos naudą sveikatai, mokslininkų atliekamus tyrimus kviečiame žiūrėti agroakademija.lt parengtą videoreportažą Mokslas ir praktika: funkcionalusis maistas, širdinė aralija ir ūkininkavimas.