• Temos
• Verta žinoti

Realybė namuose ir drąsūs žingsniai Europos Sąjungos institucijose

Lietuvos ūkininkų sąjunga

2019-01-24

Sausio 23 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių posėdis. Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji mokesčių reforma, paliečianti visus: tiek dirbančiuosius, tiek darbdavius. Naujovės visada su savimi atsineša ir nemažai papildomų probleminių klausimų, kurie paaiškėja pradėjus veikti pokyčiams ir susidūrus su konkrečiomis situacijomis. Posėdžio metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. A. Miceikienė pristatė pranešimą apie esminius pasikeitimus, o posėdžio dalyviai ir svečiai pasidalino aktualia informacija.

Nuo 2018 m. ūkinių metų ūkininkų ar kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų per mokestinį laikotarpį (metus) visosgautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai šias pajamas gaunantis gyventojas tuo mokestiniu laikotarpiu privalo registruotis ar yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. 2018 m.pajamoms taikomas 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas (GPM), o 2019 m. – 15 proc. Pereinamas laikotarpis (10 proc. tarifas) taikomas tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos.

GPM PVM mokėtojai moka taip:

• Pajamos iš žemės ūkio veiklos – 10 proc. (2018 m.), 15 proc. – vėlesniais metais
• Pajamos už kitos produkcijos (sąraše nurodytos produkcijos realizavimą) ir iš ž. ū. veiklos ilgalaikio turto pardavimo – 15 proc. (priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų sumos)

GPM ne PVM mokėtojai moka taip:

• Pajamos iš žemės ūkio veiklos – neapmokestinamos.
• Pajamos už kitos produkcijos (sąraše nurodytos produkcijos realizavimą) ir iš ž. ū. veiklos ilgalaikio turto pardavimo – 15 proc. (priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų sumos)

Apmokestinamos ir kitos ūkininkų gaunamos pajamos, t. y.:

• Pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ilgalaikį turtą, naudotą žemės ūkio veikloje (nes tai ne žemės ūkio veiklos pajamos);
• Pajamos už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių gyventojų išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, nurodytą „Kitos žemės ūkio paskirties žemėje išaugintos ar išaugintos ir perdirbtos produkcijos sąraše“, patvirtintame Žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3D-76: gluosniniai žilvičiai, tuopos, nendriniai augalai, kalėdinės ir naujametinės eglutės.
  Apskaičiuojant mokamus mokesčius viskas priklausys nuo to, kiek iš tiesų ūkininkas turės pelno. Pelno ribos skaičiuojamos iki 20 tūkst. Eur, nuo 20 iki 35 tūkst. Eur ir per 35 tūkst. Eur apmokestinamųjų pajamų. Nepaisant ūkio dydžio. Jeigu jis gauna apmokestinamąjį pelną 35 tūkst. Eur, tai už 2018 m. mokės 10 proc. GPM, o nuo 2019 m. mokestinių metų 15 proc. Todėl labai svarbu turėti visus dokumentus, norint įrodyti savo pajamas ir pagrįsti išlaidas. Pasak pranešėjos, nuostoliai gali būti sudengti nepaisant ūkininko veiklos (miškininkystė, kaimo turizmas ar pan.). Naujovė yra GPM 5 proc. tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. Atliekos apmokestinamos nuo pirmo euro (neatėmus įsigijimo išlaidų) taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atliekų samprata – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Tačiau kas yra atlieka, reikia gerai įsivertinti. Atliekomis laikomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, jų dalys, baterijos ir akumuliatoriai, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, buitinės atliekos ir pan., nesvarbu, ar jos turi, ar ne tauriųjų ar netauriųjų metalų. Parduodama padėvėta technika, jeigu jos likutinė vertė mažesnė nei gaunamos pajamos, apmokestinama bendra tvarka. Jeigu parduodama žemė ją išlaikius 10 metų, tai ji yra laikoma fizinio asmens turtas, bet ne ūkio turtas. Visas prof. A. Miceikienės (nuotr. dešinėje) pranešimas.
  LŪS Joniškio sk. pirmininkės pavaduotojas R. Vasiliauskas pranešėjos teiravosi, ar yra socialiai teisinga, kai 100 ha ūkis ir 1000 ha ūkis gali pasiekti tą patį pelną? A. Miceikienė atsakė, jog sistema neadekvati mažesnį pelną gaunantiems asmenims. Dabar visi fiziniai asmenys, kurie užsiima individualia veikla, pagal teisės aktus atsako savo turtu. Ūkininkai nėra juridiniai asmenys. Mokesčius moka ne ūkis, o moka ūkininkas. Privalumas šioje mokesčių sistemoje tas, dabar ūkininkas gali vykdyti bet kokią individualią veiklą ir tas veiklas bendrai apmokestinti. Ūkio partneriai, jeigu jie yra įregistruoti, ūkininkas ir partneris gali pasidalinti pajamas ir atitinkamai išlaidas jų nusistatytu procentu.
  Plungės sk. pirmininkas M. Kaktys informavo, jog Plungės r. ūkininkai susiduria su problemomis, kai VMI reikalauja iš ūkininkų, kad nuo asmeniškai suvartotos ūkyje pagamintos produkcijos (išgerto pieno, paskersto gyvulio, suvalgytų bulvių) PVM būtų skaičiuojamas nuo vertės (kuri nurodyta VMI turimose lentelėse), o ne nuo pasigaminimo savikainos, kaip pasakyta PVM įstatyme. Pavyzdžiui: ūkininkas per 2016–2017 metus veterinarijoje sudeklaravo paskerstų veršelių savo reikmėms 20 vienetų. Veršelių amžius svyravo nuo 2 sav. iki 2 mėn. PVM deklaracijoje asmeniniams poreikiams sudeklaruota veršelių savikaina, nuo kurios valstybei skaičiuotas PVM svyravo nuo 15 iki 32 Eur. VMI šiandien reikalauja, kad ūkininkė patikslintų ir sudeklaruotų, kad vieno veršelio vertė 100 Eur ir nuo to būtų skaičiuojamas PVM. Todėl gaunasi, kad valstybei ūkininkė turėtų papildomai sumokėti 321 Eur PVM. Ir tai nėra teisinga. Bus prašyta detalesnio išaiškinimo.
  Be jokios abejonės greitu laiku kils vis daugiau klausimų dėl mokesčių apskaičiavimo, nes iki š. m. gegužės 1 d. ūkininkai, kurie gavo apmokestinamąjį pelną, turi deklaruoti savo pajamas. LŽŪKT Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė Z. Sinickienė patikino, jog LŽŪKT biuruose dirbantys buhalterinės apskaitos konsultantai nuolat atnaujina savo žinias, kad kuo teisingiau būtų paskaičiuojami ūkininkų veiklos rezultatai.

Daugiau skaitykite čia.