Liepos 14 d., sekmadienis | 24

Raginama atidžiau vertinti ekologišką produkciją

2023-05-11

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Paskelbta šių metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita dar kartą patvirtino, kad ES auginamas ir valgomas maistas – vienas saugiausių pasaulyje. 2021 m. ES teritorijoje ištyrus 87 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad net 96,1 proc. jų neviršijo leistinos pesticidų likučių normos maiste. Visgi išvadose atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kone kas penktame mėginyje (18,58 proc.) pažymėtame kaip ekologiškas buvo rasta pesticidų likučių. Kadangi tokių likučių tokioje produkcijoje apskritai būti negali, EFSA kviečia valstybes nares aiškintis jų atsiradimo priežastis bei kuo labiau išplėsti ekologiškų mėginių analizės sritį.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šių metų ataskaitoje skelbiama, kad ištyrus 6530 mėginius pažymėtus kaip ekologiškus, 1005 mėginiuose (18,58 proc.) rasta pesticidų likučių, o 117 (1,79 proc.) mėginių likučiai viršijo ES nustatytas leistinas normas. Pastarasis skaičius didesnis, nei prieš metus publikuotoje ataskaitoje – leistinas normas viršijusių mėginių dalis pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,8 procentų.

Atsižvelgdama į tai, kad ekologiškai auginamoje produkcijoje apskritai pesticidų ar trąšų pėdsakų būti negali, EFSA rekomenduoja valstybėms narėms pabandyti išsiaiškinti likučių atsiradimo priežastis bei kuo labiau išplėsti ekologiškų mėginių analizės sritį.

„Ypatingai dideli pažeidimai nustatyti ekologiškai išaugintuose iš trečiųjų šalių importuotose produktuose – juose randama medžiagų, kurios ne tik nėra leidžiamos ekologinėje gamyboje, bet ir nėra leidžiamos tradiciniuose ūkiuose. Pavyzdžiui, ekologiškose linų sėmenyse iš Kazachstano buvo rasta dimetoato, o raudonuosiuose dobiluose, kurie vartojami kaip maisto papildas – rasta chlorpyrifoso. Ekologiškose bolivinės balandos sėklose iš Peru rasta dimetomorfo, kuris yra legalus ir saugus preparatas, tačiau draudžiamas naudoti ekologiniuose ūkiuose, kaip ir haloksifopas, kurio rasta ekologiniuose grikiuose iš Latvijos“, – sako Zita Varanavičienė, asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė.

Visgi ES ištyrus 87863 maisto ėminius, net 96,1 proc. jų – neviršijo augalų apsaugos produktų likučių maiste normų.

„Šis rezultatas visa procentine dalimi geresnis, nei ankstesniais metais, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą. Nors vis dar pasigirsta kritikos ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais, tyrimai rodo kitką – augintojai atsakingai laikosi nustatytų saugos reikalavimų ir moka išauginti sveiką maistą. Pavyzdžiui, Lietuvoje ištyrus 1368 mėginius, vos 32 (2,3 proc.) neatitiko reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.

Daugiamečio ES kontrolės plano tyrimai

Šių tyrimų metu yra pasirenkama 12 skirtingų prekių kategorijų, kuriose labiausiai tikėtini pažeidimai arba anksčiau buvo aptikta pažeidimų. Šios prekių kategorijos yra pakartotinai tiriamos kas trejus metus.

Šių metų ataskaitoje analizuoti baklažanai, bananai, brokoliai, kultūriniai grybai, greipfrutai, melionai, saldžiosios paprikos, valgomosios vynuogės, pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kviečiai, galvijų taukai ir vištų kiaušiniai. Iš viso ištirta 13,845 mėginių ir net 97,9 proc. jų pesticidų likučiai neviršijo leistinų normų. Visgi lyginant su 2018 m. šis rezultatas yra blogesnis, nes prieš trejus reikalavimus atitiko net 98,6 proc. produkcijos. Tam yra svari priežastis.

„Šiemet labiausiai prasikalto Turkijos greipfrutų augintojai – net kas dešimtame greipfrute (9,9 proc,) buvo viršytos leistinos pesticidų normos. Greipfrutų pasirodymas iškreipė bendrąją statistiką, o apie tai kalbama ir ataskaitos autorių išvadose. Atmetus turkiškus greipfrutus, 2021 m. ir 2018 m. rezultatai būtų identiški ir abiem atvejais pesticidų likučių normas viršytos vos 1,4 proc. mėginių“, – sako Z. Varanavičienė.

Siekis – tvarus mokslu grįstas ūkininkavimas

„Joks ūkininkas nėra suinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų nei reikia, taip pat, kaip joks gydytojas šiaip sau neskiria dvigubų normų vaistų. Europos ūkiai eina modernios tiksliosios žemdirbystės keliu, grįstu mokslo skaičiavimais ir rekomendacijomis, tad iš akies augalų apsaugos produktų nepurškia“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, Europos ūkiuose investuojama į tiksliosios žemdirbystės sprendimus, nes žemdirbystė visų pirma yra verslas ir kiekvienas ūkininkas yra suinteresuotas užauginti kokybišką, konkurencingą derlių, tausodamas išteklius.

„Augalų apsaugos produktai yra brangus malonumas, todėl jų naudojama tik tiek, kiek būtina apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų. Tvarus ūkininkavimas yra ne vien gamtosauginė sąvoka, bet apima ir pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę, išteklių taupymą, įskaitant augalų apsaugą nuo juos puolančių ligų ir kenkėjų bei piktžolių. Diskutuojant apie ekologinį ir tradicinį žemės ūkį svarbiausia nepamiršti esminės žemės ūkio misijos – auginti saugų ir sveiką maistą bei išmaitinti nuolat augančią populiaciją“, – sako Z. Varanavičienė.

Kiekvieną pavasarį EFSA paskelbia apibendrintus ES valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos institucijų atliktus pesticidų likučių tyrimus maisto produktuose, vykdant importo kontrolę ir atliekant nacionalinę priežiūrą. 2023 m. ataskaitoje pateikiama 2021 m. surinktų mėginių analizė, kadangi tiek užtrunka nacionalinių duomenų rinkimas ir apibendrinimas.

Asocijacijos„Croplife Lietuva“ pranešimas spaudai