Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Projektas „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ pasiekė finišo tiesiąją
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2019-02-19
Beveik 300 žmonių auditorijai buvo pristatyta projekto partnerių patirtis
Trejus metus vykęs ir 17-ika organizacijų iš 8 Baltijos valstybių bendrai veiklai apjungęs projektas „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ (angl. Baltic Slurry Acidification, BSA) pasiekė finišo tiesiąją – vasario 12–14 d. Juveskiulėje (Jyväskylä), Suomijoje, vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Maisto medžiagų perdirbimas žemės ūkyje ir Baltijos jūros būklė“ pristatyti projekto veiklos rezultatai ir rekomendacijos dėl technologijų taikymo ūkiams. Projektą numatyta baigti šių metų kovą.
Projekto tema – rūgštintų srutų naudojimas, siekiant mažinti azoto emisiją, – nauja technologija visoms Baltijos šalims, todėl šio projekto partnerių veikla apėmė daug veiklos sričių: nuo galimybių studijų, įgyvendintų investicijų, technologijos bandymų laukuose, technologijos naudos tyrimų, plėtros galimybių, SSGG analizių iki viešinimo renginių. Galime drąsiai teigti, kad trejus metus trukusi veikla išgarsino projektą tarp ūkininkų ir mokslininkų, padarė jį atpažįstamą savo tematika ir suteikė postūmį diskusijoms dėl tokių technologijų naudojimo ateityje.
Kai kurių projekto partnerių klausiame, kokie buvo didžiausi iššūkiai, kuo norėtų pasidžiaugti ir kaip jie vertina projekto veiklą.
Projekto „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ vadovas, Švedijos tyrimų instituto (RISE) mokslininkas Erik Sindhöj: „Visų pirma, tai neįkainojama patirtis man, kaip mokslo srities atstovui, nes BSA – pirmasis tokios apimties tarptautinis projektas, kurio veiklą man buvo patikėta koordinuoti. Antra, tai ir netipiškas mokslinių tyrimų projektas, kaip esu įpratęs dirbti. Šis projektas orientuotas į praktinį pritaikymą, todėl įgyvendinant numatytą veiklą, reikėjo platesnio požiūrio, nei dirbant mokslinių tyrimų projektuose. Šio projekto partnerystė apima mokslinių tyrimų institutus, regionines valdžios institucijas, konsultavimo tarnybas, interesų grupes ir vartotojus, įskaitant rangovus ir ūkininkus. Kaip mokslininkas, dažnai neturiu galimybės dirbti tokių profesionalų grupėse. Dėkoju visiems už bendrystę siekiant numatytų tikslų“.
Lietuvoje koordinuoti darbus patikėta VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT). Ji buvo atsakinga už projekto darbo paketo Nr. 4 – bandymai laukuose – įgyvendinimą. Be to, LŽŪKT specialistai padėjo kolegoms iš LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto įgyvendinti projekte numatytą veiklą.
Anot projekto koordinatorės Lietuvoje LŽŪKT Inovacijų ir plėtros skyriaus vadovė dr. Gintarės Kučinskienės, devyni partneriai iš septynių šalių srutų rūgštinimo technologiją išbandė laukuose. „Projekto eigoje buvo matyti, kad visi partneriai, nekantravo srutų rūgštinimo technologijas išbandyti praktikoje. Jų patirtis iš tiesų unikali – visų jų tyrimai buvo planuojami individualiai, nes kiekvieno iš jų galimybės buvo skirtingos. Mus nuoširdžiai džiugino partnerių aktyvumas, kūrybiškumas, siekis naujų žinių, įsitraukimas viešinant projekto rezultatus. Manau, kad vienas unikaliausių šio projekto aspektų yra tai, kad daugelis partnerių padarė gerokai daugiau, nei kad buvo planuota paraiškoje ir šiandien pateikta ataskaitose,“ – akcentavo dr. Gintarė Kučinskienė.
Anot vadovės, su projekto rezultatais ir įžvalgomis, kaip projektas galėtų pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimus, buvo supažindinti ir kiekvienos iš projekte dalyvaujančios šalies atsakingos žemės ūkio bei aplinkos apsaugos institucijos, organizuojant kiekvienoje iš šalių apskritojo stalo diskusijas.
Lietuvos delegacija (iš kairės): LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla, vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. A. Šiukščius, LŽŪKT Inovacijų ir plėtros skyriaus vadovė dr. Gintarė Kučinskienė, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Zigmas Medingis, LŽŪKT forografas-vaizdo operatorius Egidijus Vilkevičius
Projekto idėjos autorius Henning Lyngsø Foged, atstovaujantis privačią danų konsultacinę įmonę, vadovavo darbo grupei, kuri atsakinga už rekomendacijų parengimą politikos formuotojams, rinkos ir teisės aktų analizę
Pasak idėjos autoriaus, projektas įvykdė pagrindinį tikslą – informuoti Baltijos jūros regiono šalis apie srutų rūgštėjimo technologijas, jų pritaikymą ir naudą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Daugelis projekte dalyvavusių partnerių išbandė ir parodė šios technologijos galimybes, įvertino technologijos ir įrangos patikimumą, kuriuo patikėjo ir Europos Sąjunga, skyrusi lėšų projekto veiklai įgyvendinti.
Srutų rūgštinimo technologijos sukurtos ir Danijoje naudojamos jau 15 metų. Anot Henning Lyngsø Foged, jų ūkininkai supranta, kad klimatas keičiasi, ir tai ne mokslininkų pramanas, tad visi turi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo koreguodami savo ūkininkavimo veiklą. Apie 18 proc. visų Danijos gyvulininkystės ūkiuose sukauptų gyvulių srutų yra rūgštinamos. Danų patirtis parodė, kad ši technologija itin tinkama mažinti amoniako emisijas kleidžiant srutas. Šią tiesą patvirtino ir projekto metu atliktų tyrimų rezultatai. Parūgštinus srutas (sumažinus jų pH), mažėja amoniako emisija, nes skystame mėšle dėl pH sumažėjimo amoniakinė azoto forma virsta į augalų pasisavinamą amonio azoto formą. Kadangi dirvoje iš rūgštintų srutų lieka daugiau organinio azoto, pasėliai galėtų būti mažiau tręšiami mineralinėmis trąšomis. Tai reiškia, kad srutose lieka daugiau augalų pasisavinamo azoto. Taigi, ekonominė nauda taip pat akivaizdi.
„Mąstydami makroekonominiu požiūri ir galvodami apie perspektyvą, turime monetizuoti srutų rūgštinimo technologijos naudą ir trūkumus. Emisijos tiesiogiai turi įtakos ne tik jūros eutrofikacijai. Mokslininkai įrodė, kad emisijos yra tiesogiai siejamos ir su gyventojų išlaidomis sveikatai. Būtent todėl visų pirma mums turi rūpėti žmonių sveikata ir gamta. Labai džiaugiuosi, kad esu šio projekto dalis, o bendradarbiavimas ir diskusijos su projekto partneriais davė peno apmąstymams ir ateities darbams. Esu tikras, kad kartu sukauptos žinios bus naudingos tolesniems svarstymams atskirų šalių pastangose įgyvendinti politikos tikslus, susijusius su vandens ir oro kokybe bei klimato kaita“, – sakė Henning Lyngsø Foged.
Išsamesnis videoreportažas su partnerių įžvalgomis anglų kalba; su lietuviškais titrais žiūrėkite čia (titrus lietuvių kalba matysite ant juostos, esančios video apačioje, paspaudę mygtuką cc).
Europos oro kokybė pagerėjo, tačiau pažanga šioje srityje turėtų būti didesnė siekiant sumažinti išmetamą amoniako kiekį, kurio 95 % išmetami žemės ūkio sektoriuje. Antrąją konferencijos dieną atstovai iš Helsinkio komisijos (HELCOM), Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijų pristatė nacionalines taršos mažinimo priemones. Siekdamas įgyvendinti naujosios Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos tikslus, žemės ūkio sektorius turėtų naudoti išbandytus ekonomiškai efektyvius išmetamo amoniako kiekio mažinimo būdus, ypač dideliuose pramoniniuose ūkiuose.
Visuomenei apie projekto „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“ veiklą parengtą nemažai informacinių leidinių. Besidomintys gali dar daugiau sužinoti oficialioje projekto svetainėje .
Apie projekto tikslus, veiklą ir rezultatus parengta nemažai straipsnių ir reportažų. Kviečiame susipažinti.
Vaizdo informacija apie išbandomą srutų rūgštinimo technologiją
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus
Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje
Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos
„Ką pasėsi ... 2018“ – „agroverslo Meka“ (technologija pristatyta parodoje)
Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje
Rekomenduojame paskaityti
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus
Apskritojo stalo diskusijos taikinyje – rūgštintų srutų tyrimai
Srutų rūgštinimo technologijas išbandė septynios šalys
Paslaugos ūkininkaujantiems Vokietijoje – nuo sėjos iki derliaus realizavimo
Projektas „Srutų rūgštinimas Baltijos jūros regione“ finansuojamas iš Baltijos jūros regiono programos (Interreg).
