Gruodžio 01 d., trečiadienis | 21

Produktai Lietuvoje – vieni pigiausių ES, tačiau maistui išleidžiame daug

LR žemės ūkio ministerija
2021-11-05

Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius.

Pastaruoju metu maisto produktų kainos Lietuvoje sparčiai vejasi kitas šalis – jos auga greičiau nei vidutiniškai kitose ES valstybėse. Štai trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 3,6 proc. (ES vidurkis – 1,9 proc.).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Praėjusiais metais maisto kainos mūsų šalyje buvo vienos žemiausių Europos Sąjungoje – siekė beveik 82 proc. ES vidurkio. Mažiau už maistą mokėjo tik Vengrijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Rumunijos gyventojai. Tačiau lietuviai maistui išleidžia beveik penktadalį savo lėšų – ir pagal šį rodiklį lenkia bendrą ES vidurkį daugiau kaip 2 procentais.

Pigiauias ir brangiausias būtiniausių maisto produktų krepšelis

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Lietuvoje per metus didėjo ir būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina. Mažiausias šio krepšelio kainas siūlančiame prekybos centre kaina išaugo daugiau kaip 10 proc. ir 43-iąją šių metų savaitę siekė 32,20 Eur (prieš metus tą pačią savaitę – 29,12 Eur).

Dar labiau būtiniausi maisto produktai pabrango didžiausias šio krepšelio kainas siūlančiame prekybos tinkle. Čia šio krepšelio kaina padidėjo daugiau kaip 17 proc. – nuo 35,84 Eur iki 42,06 Eur.

Taigi būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos centruose skiriasi net 10 Eur. Daugiau apie tai galite sužinoti čia.

Kodėl auga maisto produktų kainos

Vieno atsakymo, kodėl pastaruoju metu Lietuvoje taip sparčiai auga maisto produkto kainos – nėra. Tam, anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, įtakos galėjo turėti žaliavų kainų didėjimas, minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimas bei santykinai žemos (palyginti su ES vidurkiu) produktų kainos. Gali būti, kad dėl šių priežasčių maisto produktų kainos ir toliau didės.

„Labiausiai bendras maisto kainų lygis per metus kilo dėl daržovių (ypač bulvių) kainų didėjimo. Daržovių kainos pakilo dėl mažesnio, prastesnės kokybės derliaus, šis pokytis dar ryškesnis ir dėl prieš metus kritusių daržovių kainų.

Praėjusiais metais dėl viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimų, taip pat dėl sutrikusio eksporto daugelis daržovių augintojų susidūrė su realizacijos problema ir savo produkciją kartais parduodavo ypač žema kaina. Dėl šios priežasties, kai lyginame su ypač žemomis praėjusių metų kainomis, šiuo metu stebimas daržovių kainų metinis augimas yra labai didelis“, – teigia E. Pranckevičius.

Kaip šiemet keitėsi daržovių, vaisių ir duonos kainos

VĮ ŽŪIKVC duomenimis, šių metų III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, bulvių kaina padidėjo beveik 176 proc., burokėlių –150 proc., kopūstų – 112 proc., svogūnų – 32 proc., o morkų – 26 proc. Po derliaus nuėmimo šių daržovių kainos turėtų sumažėti, o štai sumažėjusios agurkų (beveik 35 proc.) ir pomidorų (41 proc.) kainos, baigiantis jų derliui, gali didėti.

Obuolių kainos kito nežymiai ir gali dar pigti. Nors obuolių derlius Lietuvoje šiemet dėl nepalankių gamtinių sąlygų yra mažas, lietuviškų obuolių prekybos centruose turėtume rasti iki vasario. Obuolių kaina šių metų III ketvirtį tik 5,77 proc. didesnė nei prieš metus, artimiausiu metu neturėtų labai didėti arba net gali šiek tiek mažėti, nes yra didelė pasiūla iš Lenkijos, kur šiemet obuolių derlius yra beveik rekordinis.

Pakilo tamsios duonos ir batono kainos. Mažmeninė tamsios duonos vidutinė kaina III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, padidėjo 11,80 proc. Beveik tiek pat pakilo ir batono kaina. Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio šalių išliko aukštos, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių kainos turi tendenciją didėti, duonos gaminių produktų kainos gali augti.

Mėsos kainos kito nežymiai

Vidutinės mažmeninės kiaulienos kainos šių metų III ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu, nežymiai sumažėjo (0,98–2,11 proc.), pabrango tik kiaulienos nugarinė be kaulo (2,67 proc.).

„Kiaulių supirkimo kainų kritimą labiausiai lėmė ES rinkoje susidaręs kiaulienos perteklius. Įtakos kiaulienos kainoms Lietuvoje turėjo ir afrikinio kiaulių maro protrūkiai Lenkijoje. Jei perteklinė kiaulienos gamyba ES išliks, mažmeninės kiaulienos produktų kainos gali ir toliau kristi“, – teigia ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas.

Galvijienos kainos beveik nekito, o vištienos – šiek tiek padidėjo. Atvėsinto viščiuko broilerio mažmeninė kaina trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, pakilo 4,27 proc. Didėjant vištienos gamybai ir sumažėjus kainoms kaimyninėse šalyse, atvėsinto viščiuko broilerio kainos Lietuvos rinkoje turėtų šiek tiek sumažėti. Viščiukų skerdenų kaina pakilo 3,93 proc., tačiau išliko 17 proc. mažesnė nei prieš metus.

Keitėsi pieno ir kiaušinių mažmeninės kainos

Geriamojo pieno mažmeninė kaina trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, nežymiai padidėjo ir siekė 0,93 Eur už litrą (su PVM, neįtraukiant privačių prekės ženklų ir akcijų kainų). Vidutinė gamintojų kaina (be PVM) padidėjo 5 proc. (iki 0,42 Eur už litrą).

Geriamojo pieno kainoms didžiausią įtaką turi situacija vidaus rinkoje. Pasak E. Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos galėjo turėti didėjančios žaliavų, transportavimo, energijos kainos. Artimiausiu metu mažmeninės ir didmeninės geriamojo pieno kainos turėtų išlikti stabilios.

Kiaušinių kainos minėtuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. L ir M kategorijos kiaušinių vidutinės mažmeninės kainos sumažėjo 4,75 proc. Tokį kainos kritimą galėjo lemti padidėjusi kiaušinių pasiūla.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.