Birželio 15 d., šeštadienis | 24

Privačių šulinių ir gręžinių vandens kokybė – savininkų atsakomybė

2023-04-04

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad pavasarinis atlydys skatina gruntinio vandens, cheminės sudėties pokyčius, o tai reiškia, kad pavasarį gali keistis, pablogėti šachtinių šulinių ar gręžinių vandens kokybė. Todėl, gyventojams, kurie naudoja tokių šulinių vandenį maistui, rekomenduojama reguliariai atlikti geriamojo vandens mikrobiologinės bei cheminės taršos tyrimus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Gyventojų, kurie individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu, vartojamas vanduo turi atitikti geriamajam vandeniui nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja šulinių ir gręžinių savininkus rūpintis asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe, saugoti geriamojo vandens vandenvietes nuo teršimo, įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Geriamasis vanduo gali būti skaidrus, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio, tačiau gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui dėl patogeniniai mikroorganizmų (bakterijų, virusų ar pirmuonių), ar nitratų, nitritų, kitų toksinių (cheminių) medžiagų. Todėl rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, geriau 2 (pavasarį ir rudenį) ištirti vandenį. Be to, būtina atlikti papildomus tyrimus, pastebėjus, kad pvz.: pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, vandens lygis.

Vandens tyrimų savaime nepakanka, kad būtų užtikrinta geriamojo vandens kokybė, rekomenduojama reguliariai tikrinti šulinio, gręžinio, nuotekų sistemos būklę, išaiškinti galimus užkrėtimo šaltinius ir atlikti korekcines priemones.

Potvynių, liūčių atveju individualaus šulinio, ar gręžinio savininkai privalo imtis ypatingų atsargumo priemonių, nes požeminis vanduo gali būti užterštas tiek paviršiniu vandeniu, tiek netoliese esančių nuotekų sistemų. Užtvindytose teritorijose, siekiant išvengti ligų, susijusių su užteršto vandens vartojimu, rekomenduojama naudoti geriamąjį vandenį iš alternatyvių šaltinių (pvz.: viešai tiekiamą, ar fasuotą vandenį), arba naudojamą vandenį virinti. Po potvynių rekomenduojama įvertinti šulinio, ar gręžinio būklę, atlikti dezinfekciją, laboratorinius tyrimus ir tik įsitikinus, kad geriamojo vandens tyrimų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus, naudoti vandenį.

Siūloma tirti šiuos parametrus: žarninių lazdelių skaičių, žarninių enterokokų skaičių, nitratų, nitritų, amonio kiekį, permanganato indeksą, savitąjį elektrinį laidį.

Nitratai, nitritai

Geriamajame vandenyje toksiniai (cheminiai) rodikliai – nitratai neturi viršyti 50 mg/l, nitritai – 0,50 mg/l. Jei geriamajame vandenyje nitratai ir / ar nitritai viršija nustatytas normas, toks vanduo netinkamas naudoti gėrimui, maistui gaminti. Nitratai virsta nitritais, kurie ypač pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus: nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemaglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir organizme išsivysto vidinis deguonies badas.

Nitratai patekę į žmogaus organizmą sudaro kalcerogeniškus nitrazaminus bei nitrozamidus. Nitratų poveikiui jautresnės besilaukiančios moterys, infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

Geriamajame vandenyje nustačius padidintus nitritatų, nitritų kiekius, būtina nustatyti ir pašalinti taršos šaltinį, įrengti vandens filtrus, ar naudoti viešai tiekiamą, fasuotą geriamąjį vandenį. Pagrindiniai nitratų, nitritų šaltiniai yra žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės kilmės ar augalinės liekanos, netinkamai įrengta ar prižiūrima nuotekų sistema.

Apie nitratų kiekį vandenyje galima sužinoti tik atlikus geriamojo vandens laboratorinius tyrimus laboratorijose arba naudojant nitratų testų juosteles (vykdant valstybinę geriamojo vandens kontrolę šie testai nenaudojami).
Laboratorinius geriamo vandens tyrimus atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir jos padaliniai, Konsultavimo tarnybos laboratorija, kitos laboratorijos.

Mikrobiologiniai vandens rodikliai

Dauguma patogenų (virusai, bakterijos ir pirmuonys, galintys sukelti ligas) gali patekti į vandenį su žmogaus ar gyvūnų išmatomis. Patogenus geriamajame vandenyje sunku aptikti, todėl tiriami vadinamieji indikatoriniai rodikliai, kurie iš esmės yra saugūs, bet gyvena toje pačioje aplinkoje kaip ir patogeniniai mikroorganizmai ir jų kiekis daug didesnis – tai bakterijos: žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai. Aptikus indikatorinių mikroorganizmų, daroma prielaida, kad į geriamąjį vandenį galėjo patekti ir patogeniniai mikroorganizmai. Per geriamąjį vandenį gali plisti tokios ligos kaip gastroenteritas, hepatitas, ameboidinė dizenterija ir kt.

Jei geriamajame vandenyje nustatytos žarninės lazdelės ar žarniniai enterokokai, būtina prieš geriant vandenį virinti (rekomenduojama bent vieną minutę), naudoti viešai tiekiamą, arba fasuotą geriamąjį vandenį. Taip pat būtina virintą vandenį naudoti ledo, kūdikių maisto gamybai, maisto, kuris bus valgomas termiškai neapdorotas, plovimui, dantų valymui.

Rekomenduojama nustatyti taršos šaltinį. Tikėtina užteršimo priežastis – fekalinis vandens užteršimas nuo šulinio aplinkos (pvz.: buvimas mėšlo, netinkamai įrengta, prižiūrima nuotekų sistema). Nustačius priežastį (-is) būtina taikyti atitinkamas korekcines priemones: pašalinti taršos šaltinį, atlikti šulinių dezinfekciją.

Šulinio įrengimas, priežiūra

Įrengiant šulinį, būtina laikytis šių reikalavimų. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Šulinio vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai (pvz.: ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) turi būti žemiau negu šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, atstumas potencialios taršos objektų iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m.

Prie šulinio ir versmės kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m.

Šulinio antžeminė dalis (rentinys) turi būti ne žemesnė kaip 0,8 m. Rentinys gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Aplink šulinį įrengiama plūktinė molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu. Žemės paviršiuje aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfaltinė danga su nuolydžiu nuo šulinio.

Šulinys turi būti su stogeliu, turėti mechaninę arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą. Gali būti naudojami rankiniai arba elektriniai siurbliai. Nesant galimybės įrengti siurblį, gali būti naudojamas suktuvas su viena arba dviem rankenomis, pakėlimo ratu arba svirtimi. Prie suktuvo pritvirtinamas kibiras, šiuo atveju šalia šulinio turi būti suoliukas kibirui pastatyti. Šulinyje turi būti įrengtas vėdinimo vamzdis, iškilęs ne mažiau kaip 2 m virš žemės paviršiaus. Vėdinimo vamzdžio viršus turi būti apsaugotas sietiniu gaubteliu.

Kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti, dezinfekuoti. Tam tikslui reikia: išsemti šulinio vandenį; nuvalyti šulinio rentinių sieneles ir patikrinti jų sandarumą; jei rentiniai nesandarūs, užsandarinti plyšius tarp rentinių; rentinius nuplauti chlorkalkių skiediniu, paskui švariu vandeniu; pakeisti šulinio dugno dangą.

Šulinio dezinfekcija

Po valymo šulinys dezinfekuojamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Dezinfekcijai naudojami chloro preparatai: hipochloritai, chlorkalkės, izocianūratai dozuojami pagal gamintojų pateiktas instrukcijas. Šulinių dezinfekciją gali atlikti įmonės, turinčios privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją. Atlikus dezinfekciją šulinio vanduo išsemiamas, ar išsiurbiamas siurbliu Siekiant įvertinti atliktos dezinfekcijos efektyvumą, rekomenduojama po kurio laiko (pvz. savaitės) atlikti geriamojo vandens mikrobiologinius tyrimus, tyrimus pakartoti po mėnesio.

Kviečiame išsitirti Jūsų geriamąjį vandenį

Ar esate tikri, kad Jūsų geriamasis vanduo yra tinkamas vartoti? Pasitikrinti galite Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijoje išsityrę vandens pH, nitritus, nitratus, amonį, bendrąją geležį, permanganato sk., sulfatą, natrį. Daugiau informacijos rasite čia.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Virtuali ekskursija po LŽŪKT laboratoriją

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, agroakademija.lt informaciją