Prieskonių lysvėje – salierai

Roma Starkutė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2011-10-27

Nuotrauka iš interneto

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Salierai, kaip ir dauguma daržovių, nekaloringi (100 g teikia 25 kcal.). Jų maistinė vertė priklauso nuo vitamino C, kurio daugiausia susikaupia lapuose, karoteno. Salieruose yra visas B grupės vitaminų kompleksas (B₁, B₂, B₆, B₁₂, pantoteno rūgšties), bioflavonoidų, vitamino E, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo, fluoro), eterinio aliejaus, kurio šaknyse yra iki 10 proc., bei panašaus į inulino veikimą turinčio hormono glikokinino, lapuose yra organinių rūgščių (kavos, ferulo). Apžvelgsime pagrindines šakninių salierų auginimo technologijas, auginant juos kaip išskirtinės kokybės daržoves.

Pagal maistui naudojamas dalis salierai skirstomi į lapinius, lapkotinius ir šakniavaisinius. Šakniniai salierai – dvimetė prieskoninė daržovė. Pirmaisiais augimo metais ji suformuoja skrotelę ir sustambėjusią šaknį, kurios forma primena didelį obuolį. Saliero minkštimas yra sniego baltumo ir malonaus aromato, primenančio petražolės kvapą.

Išsiauginame daigus

Salierai turi ilgą vegetacijos periodą (apie 180–200 dienų), todėl auginami daigais. Jų sėklos smulkios, dygsta gana lėtai (sudygsta po 10–14 dienų), todėl kovo pradžioje sėjama į dėžutes, o paskui daigai pikuojami. Sudygę ir 2–3 tikruosius lapelius turintys augalai pikuojami 3×5 cm tankumu, o lauke sodinami apie gegužės vidurį. Salierų daigai tinkami sodinti, kai jie turi 5–6 tikruosius lapelius.

Šiltnamyje iki sudygimo temperatūra turi būti 20–24 ^oC, o vėliau žemesnė. Jei salierų daigai 10 dienų ir ilgiau auga +10 ^oC temperatūroje, būna daug žyduolių. Daigų auginimas šiltnamiuose trunka apie 60–70 dienų.

Tinkama dirva

Salierams auginti tinka purūs, gerai sukultūrinti lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai. Sunkiose dirvose, nors jos ir tinka salierams auginti, vėlų rudenį dažnai būna sunku nuimti derlių. Sveikesni ir tinkamesni ilgam laikymui būna sunkesnėse dirvose išauginti salierai. Labai svarbu, kad dirva būtų nerūgšti (optimalus pH 6,5–7,5) ir joje vasarą netrūktų vandens. Geriausia auga 15–22 °C šilumoje.

Sėjomaina

Auginant salierus, daugiausia problemų kelia nematodai ir grybinės ligos, todėl salierams auginti reikia parinkti laukus po tokių augalų, kurie nemaitina pačių pavojingiausių salierams nematomų rūšių. Netinkami priešsėliai – salierai, petražolės ir svogūnai. Paprastai kitais metais po šių augalų auginimo būna padidėjusi stiebinių nematodų populiacija.

Tręšimas

Geram salierų derliui išauginti reikia daug azoto (N) – 170–220 kg/ha. Šis kiekis atiduodamas per tris kartus: prieš daigų sodinimą, vešliai augant lapams ir šakniavaisių formavimosi pradžioje. Pagal kalendorių tai dažniausiai būna gegužės, birželio ir liepos mėnesiai. Jiems reikia daug kalio (K₂O) – 200–280 kg ha^-1 ir fosforo (P₂O₅) – 40–60 kg ha^-1. Jie reiklūs kalciui ir magniui bei mikroelementams, ypač borui, todėl tręšimui patartina naudoti kompleksines trąšas su mikroelementais. Vasarą, sausrų metu, salierus patartina patręšti boro ir kalio turinčiomis trąšomis. Trąšų normas tikslinga koreguoti pagal dirvožemio tyrimo rezultatus.

Dirvos paruošimas ir sodinimas

Geriausia salierų daigus į lauką sodinti apie gegužės vidurį apsiniaukusiu oru. Nors jie šalnoms atsparūs, anksčiau sodinti nepatariama, nes pasodinus vėsesniu oru, išauga daug žyduolių. Optimalus atstumas tarp eilių 45 cm (kad būtų patogu važiuoti traktoriams su purkštuvu, galima daryti platesnius tarpus). Šakniavaisiai salierai gali būti sodinami po 5–6 vnt./kv. m, 60 cm tarpueiliais. Jei norime mažesnių šaknų, atstumas tarp augalų eilutėje turi būti 40 cm arba 30 cm. Daigus reikia stengtis sodinti tokiu gyliu, kokiu augo dėžutėse. Jei sodinama sausu ir karštu oru, po sodinimo rekomenduojama augalus palaistyti.

Priežiūra ir apsauga

Salierai mėgsta purią dirvą, todėl vegetacijos metu reikia 4–5 kartus aplink juos purenti dirvą. Kaupti nereikia.

Labai svarbu salierus profilaktiškai purkšti nuo septoriozės ir kenkėjų. Septoriozei plisti labai palankus šiltas ir drėgnas oras. Jei laiku nepanaudosite apsaugos priemonių ir lauksite pirmųjų septoriozės požymių pasirodymo, galite netekti daug derliaus. Purškimus nuo ligų galima derinti su purškimais nuo kenkėjų.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Salierų derlių galima nuimti rankomis arba mechaniškai. Augintojai naudoja įvairius metodus, netgi pritaiko šiam darbui bulvių ir cukrinių runkelių kasimo mašinas.

Mechaninis šakniavaisių valymas jų nepažeidžiant ir nepatiriant nuostolių sunkiai įmanomas, todėl dauguma augintojų pirmiausia nupjauna lapus, po to kasa ir pila šakniavaisius į priekabas, o sandėliuose juos valo ir apipjausto rankomis. Lapus nupjaunant reikia nepažeisti galvučių, t. y. palikti 1–2 cm ilgio lapkočius. Šakniavaisiai pažeistomis galvutėmis blogai laikosi. Taigi laikymui tinka tik sveiki, neparudavę šakniavaisiai, užauginti tinkamai prižiūrėtuose laukuose. Salierus geriausia laikyti nuo 0°C iki + 1°C temperatūroje ir labai drėgnai.

Šakninių salierų auginimo technologiniai darbai