Prieskonių lysvėje – petražolės

Roma Starkutė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2011-10-21

Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono (lotyniškas pavadinimas reiškia „augantis ant akmens“). Šiuo metu tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Kokios pagrindinės petražolių auginimo technologijos, auginant jas kaip išskirtinės kokybės daržoves?

Petražolės naudojamos farmacijoje, kosmetikoje, kulinarijoje dėl eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Petražolėse ypač gausu vitaminų (C – penkis kartus daugiau negu citrinose ar apelsinuose, B₁, B₂, K, PP) ir mineralinių medžiagų (kalio, magnio, kalcio, fosforo). Jei per dieną sukramsnosite 50 gramų petražolių, užsitikrinsite reikiamą vitamino C ir karotino dienos normą.

Petražolės tarp prieskoninių augalų užima labai svarbią vietą, kadangi plačiai naudojami jų lapai ir šaknys (žali, džiovinti ar šaldyti). Pagal tai petražolės skirstomos į lapines ir šaknines. Pirmųjų naudojami tik lapai, antrųjų – ir šaknys, ir lapai.

Tinkamiausi priešsėliai

Norint sėkmingai auginti petražoles, būtina parinkti lauką be nematodų (tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, siūliškos ar verpstiškos kūno formos, bespalvės, skersiniame pjūvyje apskritos kirmėlės), laikytis sėjomainos ir neauginti po salierų, morkų, svogūnų, porų, burokėlių, bulvių ir kopūstinių daržovių, išskyrus ankstyvuosius žiedinius kopūstus. Geriausi priešsėliai yra tie, kuriems naudojamas mėšlas arba kompostas. Tinkamiausiais petražolių priešsėliais laikomi javai, agurkai, pomidorai.

Dirvožemį nuo nematodų galima apvalyti tokiu būdu: metus prieš petražolių auginimą joms skirtą plotą du kartus apsėti avižomis arba rugiais. Kaskart, kai jie išaugs iki 25–30 cm aukščio, aparti. Dažniausiai apie 70 proc. nematodų pereina į rugių šaknis ir žūva nepalikę kitų kartų, kadangi augalai sunaikinami anksčiau. Šį metodą rekomenduojame išbandyti, nes galima ne tik apvalyti dirvą, bet ir pagerinti jos struktūrą.

Tręšimas

Trąšų normos šakninėms petražolėms yra apie 30 proc. mažesnės nei morkoms. Atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekius dirvožemyje, petražolėms reikia azoto (N) 40–80 kg ha^-1, fosforo (P₂O₅) – 40–110 kg ha^-1, kalio (K₂O) – 60–140 kg ha^-1. Papildomai azoto trąšomis petražolės tręšiamos, kai turi 3–4 lapelius.

Dirvos paruošimas ir sėja

Reikėtų, kad priešsėlis būtų nuimamas kuo anksčiau (liepą, rugpjūtį), tuomet galima gerai paruošti lauką įvairiais metodais naikinant vienametes ir daugiametes piktžoles. Profiliuotame paviršiuje galima sėti iš rudens, lapkričio mėnesį. Sėjant į iš rudens suformuotas lysves, anksti pavasarį jos yra purenamos.

Šaknines petražoles rekomenduojama auginti profiliuotame paviršiuje ant vagų ar lysvių. Gerai tinka morkų auginimo technologija ir technikos komplektas. Lauką reikėtų paruošti ir vagas padaryti prieš sėją, kad būtų galima pasėti į šviežiai įdirbtą žemę. Geriausia abu darbus atlikti tą pačią dieną. Petražolių sėklos labai smulkios, todėl didelį dėmesį reikėtų skirti sėklų išsėjimui. Sėklos norma maždaug 2–6 kg ha^-1.

Petražolės sėjamos balandžio antroje–trečioje dekadoje. Norint petražoles pasėti kuo anksčiau, galima lysves arba vagas formuoti iš rudens. Dirva turi būti itin humusinga. Ji prieš sėją turi būti giliai ir puriai įdirbta. Armens gylis turėtų siekti 22–24 cm. Petražolės mėgsta drėgnas, bet neužmirkusias dirvas. Vengti dirvų, kur po liūčių susidaro pluta, trukdanti dygstantiems augalams.

Sėjai naudojamos tikslaus išsėjimo sėjamosios. Jei pasėlis tankus, bus daug neprekinės produkcijos, todėl šaknines petražoles, praėjus mėnesiui po sudygimo, reikėtų retinti, paliekant tarp augalų 5–8 cm tarpus.

Kai oras sušyla iki 3–4 °C, petražolių sėklos po sėjos sudygsta per 30–40 dienų. Optimali augimo temperatūra, kai sušyla iki 17–18 °C. Sėjos vėlinti nereikėtų, nes augalų vegetacija trunka 150–160 dienų. Skubėti taip pat nepatartina, nes pasėjus į šaltą dirvą sėklų sudygimo laikotarpis užsitęs, jos dygs blogai ir netolygiai.

Lengvesnėje dirvoje, kad sėkloms sudygti užtektų drėgmės, jos sėjamos 2–2,5 cm gyliu, o vidutinio sunkumo dirvoje – apie 2 cm. Vėlyvai sėjai jos sėjamos 1 cm gyliu.

Priežiūra

Šakninių petražolių auginimas ir pasėlio priežiūra yra analogiška morkų auginimui, tiktai trąšų kiekis sumažinamas apie 30 proc. Žinoma, reikia atsižvelgti į dirvos agrocheminius tyrimus. Petražoles, ypač sausais metais, reikia laistyti ir po sėjos, ir vegetacijos metu vidutinėmis normomis (100–150 m³/ha).

Šakninės petražolės nuimamos panašiai kaip ir morkos, tiktai jų šaknys greičiau vysta, todėl negalima ilgai laikyti ant dirvos paviršiaus. Petražolės taip pat gali būti auginamos vasariniuose šiltnamiuose grunte arba vazonėliuose. Šaltuoju metų laiku petražoles galima želdinti iš šaknų.

Auginant šaknines petražoles, nepatartina skinti jų lapų, nes tai atsiliepia šakniavaisių kokybei.

Petražolių auginimo technologiniai darbai