© LŽŪKT nuotr.
Rugpjūtį prasidėjo visuotinis žemės ūkio surašymas. Atsižvelgiant į žemdirbiškųjų organizacijų prašymą, ūkininkmas žemės ūkio surašymo anketų savarankiško pildymo internetu terminas pratęsiamas iki rugsėjo 30 d. Primename, kad duomenis galima pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.
Nepaisant to, duomenų rinkėjai-klausėjai fiziškai pradės savo darbą rugsėjo 10 d., ir iki to laiko surašymo duomenų nepateikęs ūkininkas gali būti aplankytas arba jam gali būti paskambinta. Pageidaujantys bendrauti su klausėjais, galės surašymui reikalingus duomenis perduoti jiems. Pažadėjus, bet nepateikus duomenų internetu, po rugsėjo 30 d. klausėjas su ūkiu susisieks pakartotinai.Nenorintys, turi galimybę duomenis pateikti savarankiškai internetu iki rugsėjo pabaigos.
Kam reikalingas žemės ūkio surašymas
Žemės ūkio surašymas – didžiulis statistinis tyrimas, apimantis apie 160 tūkst. ūkininkų, šeimos ūkių, žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Surinkę ir apdoroję duomenis, turėsime detalų Lietuvos žemės ūkio vaizdą: kiek šalyje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.
„Šie statistiniai duomenys – tai mūsų ūkių ateities pagrindas. Šiais metais žemės ūkio surašymus atlieka visos Europos šalys. Gauti duomenys atskleis tikrąją padėtį žemės ūkyje visoje Europos Sąjungoje. Pagal juos bus kuriama ir planuojama visos ES žemės ūkio politika. Nuo to priklausys ir mūsų ūkininkams skiriamos subsidijos, išmokos, planuojama parama žemės ūkiui“, – taip apie surašymo svarbą kalba Lietuvos statistikos departamento Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus vedėja Aušra Jablonskienė.
Ruošiantis šiam surašymui didelis dėmesys buvo skirtas patogesniam duomenų pateikimui ir jau turimų duomenų panaudojimui. Ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės duomenis galės pateikti internetu. Ir elektroninės, ir klausėjų pildomos surašymo anketos bus papildytos jau turimais administraciniais duomenimis. Ūkininkai juos galės koreguoti, keisti arba palikti, kokie yra. Duomenų, kurie visiškai atitinka surašymo metodiką, net nebus klausiama.
„Ankstesniame surašyme administracinius duomenis naudojome patikrinti surinktai informacijai. Šį kartą respondentų nevarginsime ir duomenų, kuriuos jie yra pateikę valstybės institucijoms, nebeklausime. Dalis ūkių pildys sutrumpintą anketą – turės pateikti tik pagrindinius duomenis apie savo ūkį. Duomenis apie ūkio darbuotojus, pelningą ūkio veiklą, ūkinių gyvūnų laikymą, tręšimą, mėšlo, srutų gavybą ūkyje turės pateikti tik atrinkti ūkiai. Taip daroma, siekiant mažinti administracinę naštą ūkininkams“, – kalbėjo A. Jablonskienė.
Per surašymą surinktų statistinių duomenų saugumą garantuoja LR oficialiosios statistikos įstatymas, jie bus naudojami tik statistikos reikmėms ir skelbiami tik apibendrinti. Su mokesčiais, socialiniu draudimu ir kitomis administracinėmis priemonėmis surašymas neturi nieko bendra.
Tai ketvirtasis visuotinis žemės ūkio surašymas Lietuvos valstybės istorijoje. Pirmasis įvyko 1930 m. Sovietmečiu duomenis apie žemės ūkio augalų pasėlius, sodus ir uogynus, gyvulių ir paukščių skaičių, traktorius ir kitas žemės ūkio mašinas bei ūkinius pastatus teikdavo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, o gyventojų pasodybinių sklypų duomenys buvo apskaičiuojami taikant imties metodus arba administracinius duomenis. Antrasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio surašymas įvyko 2003 m., o paskutinis – 2010-aisiais. Žemės ūkio surašymą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Daugiau informacijos apie Žemės ūkio surašymą rasite osp.stat.gov.lt skiltyje „Visuotiniai surašymai“.
Kntaktai: 2020 m. žemės ūkio surašymo el. paštas [email protected], tel.: (8 5) 236 4982 / 4960 / 4992
Pagal ŽŪM, Lietuvos statistikos departamento informaciją