© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkių komandai patikėta parengti rekomendacijas dėl pirmojo šalyje ir Europoje žemės ūkio konsultavimo paslaugų standarto parengimo ir jo praktinio pritaikymo.
Projekto vadovės doc. dr. Pakeltienės teigimu, rekomendacijų rengimas dėl žemės ūkio konsultavimo paslaugų standarto parengimo, yra tarsi anksčiau įgyvendinto projekto tęstinumas, kuomet rengiant Efektyvios ir integruotos Lietuvos Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos koncepcinį modelį Lietuvoje 2023-2027 m. buvo atlikta išsami Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (toliaus – ŽŪŽIS) dalyvių analizė. Šios analizės metu pastebėtas itin didelis žemės ūkio konsultantų vaidmuo visam maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriui bei pačios ŽŪŽIS efektyvumui. O konsultantų aktyvus įsitraukimas, tiek konsultuojant pavienius ūkininkus, smulkiuosius gamintojus, bendruomenes ir kt., tiek aktyvus jų įsitraukimas dalyvaujant Europos inovacijų partnerysčių ir kituose projektuose sukuria nevienasmenę naudą visam sektoriui – kuriant inovacijas, skatinant pažangą jas praktiškai taikant ir perduodant.
Europos Komisijos rekomendacijose – dėmesys konsultavimo paslaugų kokybei
Europos Komisijos rekomendacijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) strateginių planų rengimo, tiek Lietuvai tiek kitoms ES šalims patariama stiprinti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos efektyvumą integruojant skirtingas intervencines priemones bei įtraukiant kuo daugiau aktyvių maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriaus dalyvių. Ypatingas dėmesys čia skiriamas žemės ūkio konsultantams, konsultavimo paslaugų įvairovei bei aukštai konsultavimo paslaugų kokybei, kuri gali užtikrinti sklandų žemės ūkio žinių ir inovacijų perdavimą, taip pat gali prisidėti prie BŽŪP tikslų, ES biologinės įvairovės iki 2030 m. taip pat „Nuo lauko iki stalo“ strategijų, Žaliojo kurso strateginių siekių įgyvendinimo.
Stiprėjantis žemės ūkio konsultantų vaidmuo ir didėjantis dėmesys nepriklausomų konsultantų į(si)traukimui, taip pat konsultantų tinklo kūrimui galimai sukurs konsultavimo paslaugų ir konsultantų konkurenciją rinkoje, o tai savaime kels reikalavimus ne tik konsultavimo paslaugų įvairovei, kainai, bet ir kokybei. Būtent kokybiškos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios konsultavimo paslaugos yra laikomos sėkmės veiksniais padedančiais pasiekti BŽŪP strateginius siekius ir kuriančiais pažangą visame maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriuje.
Žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybės samprata nėra reglamentuota
Pasak Rasos Pakeltienės, nei Lietuvoje, nei visoje ES nėra vieningo kokybiškų žemės ūkio konsultavimo paslaugų apibrėžtį nusakančio reglamento, dokumento, kuriuo remiantis būtų galima įsivertinti žemės ūkio konsultantų suteikiamų paslaugų kokybę arba susitarti dėl tam tikrų žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybinių bei kiekybinių parametrų. Europos parlamento tarybos reglamente teigiama, kad žemės ūkio konsultantai turi nuolatos tobulinti savo kvalifikaciją, tačiau kiek įgyta kvalifikacija nulemia konsultavimo paslaugų kokybę, yra sunku įvertinti pirmiausia todėl, kad tokios vieningos vertinimo metodikos ar instrumento ES lygiu nėra sukurta.
ES lygiu pripažintais yra laikomi tik reikalavimai Žemės ūkio konsultavimo sistemai (FAS), kurie yra orientuoti į skirtingus BŽŪP siekius, taip pat CECRA programos reikalavimai konsultantams, jų kvalifikacijai, kompetencijomis ir pajėgumams bei teikiamoms konsultavimo paslaugoms. Tačiau CECRA siūlomi reikalavimai ir konsultavimo paslaugų kokybės schemos yra pateikiamos tik CECRA mokymuose dalyvaujantiems konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams. Todėl šie reikalavimai nėra reglamentuoti, jie siūlomi tik kaip patirtiniai, rekomendaciniai reikalavimai skirti įgyti CECRA konsultanto sertifikatą. Taip pat praktikoje neretai taikomi įvairių agentūrų siūlomi konsultavimo paslaugų kokybės vertinimo gairės, klausimynai, tačiau jie nėra susiję su BŽŪP ir kitų strateginių siekių įgyvendinimu.
Tiek mūsų šalyje, tiek ir kitose ES šalyse vis dar taikoma tam tikrų sričių konsultantų akreditacija. Tačiau pats konsultantų akreditavimo modelis yra vis labiau kritikuojamas, argumentuojant tuo, kad jis riboja ypač nepriklausomų konsultantų įsitraukimą ir iškreipia konsultavimo paslaugų rinką, o akredituoti konsultantai nebūtinai sukuria ir teikia aukštos kokybės paslaugas, taip pat ne visuomet geba atliepti sparčiai besikeičiančias konsultavimo paslaugų rinkos tendencijas ir poreikius.
Svarbu paminėti ir tai, kad žemės ūkio konsultavimo paslaugas teikiantys konsultantai, nepaisant jų įgytos kvalifikacijos, kompetencijų srityje, dar turi pasižymėti ir tam tikromis asmeninėmis savybėmis, kurios stipriai suponuoja pačio konsultavimo proceso – sąveikos su paslaugos gavėju, šiuo atveju, ūkininku, gamintoju, bendruomene ir pan. procesą.
ES šalys taiko skirtingas praktikas koordinuojant žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybę, asortimentą ir laiku atliepiant konsultavimo paslaugų poreikius. Dažniausiai ES šalys taiko įvairius klausimynus, grįžtamajam ryšiui apie suteiktas konsultavimo paslaugas gauti. Taip pat šalys atlieka pavienius tyrimus bandydamos ištirti konsultavimo paslaugų poreikius, tačiau tyrimų rezultatai yra fragmentiški, neformuojantys bendro sisteminio požiūrio į konsultavimo paslaugų profilį ir jų kokybę.
Didėjantis poreikis inovacijoms ir aukštos kokybės konsultavimo paslaugoms
Didėjant veiklų tarptautiškumui, tarpdiscipliniškumui, augant žinių poreikiams, semiamasi praktikos iš kaimyninių ir/arba labiau pažengusių šalių ūkininkų, konsultantų, mokslininkų. Tiek BŽŪP tiek kito lygmens programose ir jų planuose siūloma skatinti ūkininkų, mokslininkų ir žemės ūkio konsultantų kvalifikaciją, narystes tarptautinėse tinklaveikos organizacijose. Vis populiaresni tampa įvairūs patirtiniai Peer-to-peer žinių keitimosi modeliai, praktikos ir stažuotės užsienio ūkiuose, įvairių mokymų programų modeliai, tarptautinių projektų sukurtos interaktyvios sesijos ūkininkams bei konsultantams, kurie ne tik didina bei kuria naujas kompetencijas, bet ir skatina keitimąsi žiniomis. Tai augina poreikį žinioms, inovacijoms, aukštesnio lygio paslaugoms. Tačiau, aukšto lygio konsultavimo paslaugos kokybės samprata varijuoja ir kol kas yra gan subjektyvi, todėl dėl jos apibrėžties būtina susitarti.
Konsultavimo paslaugų kokybės standartas
Siekiant išvengti subjektyvumo apibūdinant kokybiškas žemės ūkio konsultavimo paslaugas, ir atsižvelgiant į šalies BŽŪP kontekstą bei strateginius siekius, tikslinga parengti žemės ūkio konsultavimo paslaugų kokybės standartą tinkamą Lietuvai ir lengvai pritaikomą kitoms ES šalims. Naudojant šį standartą, būtų galima įvertinti konsultantų teikiamų paslaugų kokybę, o tai skatintų konkurenciją ir pažangą sektoriuje. Standarto struktūrinės dalys ir kiekybiniai bei kokybiniai parametrai turėtų būti reguliariai atnaujinami, nes tai padėtų suformuoti aukštos kokybės ekspertinių konsultavimo paslaugų lygį, o tai ženkliai prisidėtų prie BŽŪP įgyvendinimo efektyvumo, tame tarpe, skatintų rinkos poreikius aukštesnės kokybės ir inovatyvioms maisto, žemės ir miškų ūkio paslaugoms.
Projekto tyrėjos doc. dr. Jurgita Zaleckienė, doc. dr. Laura Girdžiūtė ir dr. Živilė Černiauskienė, rengdamos rekomendacijas dėl konsultavimo paslaugų standarto parengimo ir jo praktinio įgyvendinimo konsultuojasi su ES šalių ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo paslaugų sistemoje veikiančias dalyviais, t.y. konsultantais, inovacijų brokeriais, ūkininkais, politinių sprendimų priėmėjais ir pan. Projekto metu, tarpiniai tyrimo rezultatai bus viešinami ir pristatomi suinteresuotai bendruomenei, vykdomos viešosios konsultacijos.
Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
Pertvarkant žinių perdavimo ir inovacijų sistemą: kryptis – visi žemės ūkio verslo dalyviai
BNS informacija