Markas Tvenas rašė, jog „paragauti arbūzo – reiškia sužinoti, ką valgo angelai“... Na, o mes ir pasiaiškinome, kaip šį angelų maistą užsiauginti mūsų lietaus krašte. Pasirodo, dar ir kaip įmanoma!
Kauno rajone beveik tris dešimtmečius ūkininkaujantis buvęs pedagogas Lorenas Mišeikis veikla sudomino ir dukrą Ievą. Drauge jie puoselėja šeimos braškių (ievosbraskes.lt), šilauogių, aviečių ūkį, dar sodina ir daržoves. Tik šįkart agroakademija.lt komandą paviliojo Mišeikių auginami didžiavaisiai arbūzai.
20 -yje arų iš šešių veislių ir 1500 arbūzų daigų šį sezoną jau priskynė 6,5 t ir tai dar ne pabaiga. Ūkininkas įsitikinęs, kad derlius pasieks ir 9 tonas. O jau didžiavaisių kvapnumas, saldumas ir sultingumas – nuo skaisčiai raudono vidaus iki šviesiai rausvo ir geltono, sultys per rankas varva. Kai kurios uogos svėrė apie 15 kg. Ragavome ir degustavome. Nerealu ir tikrai nepalyginsi su atvežtiniais!
Kaip Mišeikiams tai pavyksta? Abu tikina, kad svarbu nebijoti eksperimentuoti, klysti ir eiti pirmyn. Taigi, apie viską paprastai ir aiškiai. Kviečiame žiūrėti.
Vyr. red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt; www.agrokademija.lt, 2024 m. rugsėjis