Patikslinta nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita. Kokie pokyčiai?

VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

2021-03-22

Kovo 15 d. Europos Komisijai pateikta patikslinta nacionalinė kasmetinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaita. Nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita apima visus šalies ekonomikos sektorius – energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, tarp jų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM).

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus ŠESD apskaitai parengti stebimi visų Lietuvos žemės naudmenų (miško žemės, dirbamos žemės, pievų ir ganyklų, vandenų ir pelkių, užstatytų teritorijų ir kitos žemės) kasmetiniai plotų pokyčiai (plotų pasiskirstymas) bei medžių tūrio pokyčiai, o duomenys apie šiuos pokyčius surenkami nacionalinės miškų inventorizacijos metu.

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius – vienintelis, kuriame ŠESD ne išmetamos, o absorbuojamos. Daugiausiai prie ŠESD absorbavimo šiame sektoriuje, be abejonės, prisideda miškai – jų biomasėje ir dirvožemyje kasmet absorbuojama beveik -7 mln. t CO2 ekv. ŠESD, o tai lygu beveik 1/3 visų šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dalis miško medžių biomasėje sukaupto ŠESD kiekio (organinės anglies pavidalu) vėliau pereina į tolesnį organinės anglies „konservavimą“ nukirsto medžio produktuose, kuriuose kasmet naujai „užkonservuojama“ dar beveik -1 mln. t CO2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Prie ŠESD absorbavimo ir konservavimo tiek gyvoje biomasėje, tiek negyvoje organinėje medžiagoje ir dirvožemyje reikšmingai prisideda ir pievų bei ganyklų kategorija – 2019 m. šioje kategorijoje absorbuota -0,8 mln. t CO2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tiek dirbamoje žemėje, tiek užstatytose teritorijose, dėl kitų naudmenų pavertimo į šias naudmenas ir dalies dirvožemyje ar gyvojoje biomasėje sukaupto organinės anglies kiekio praradimo, skaičiuojamas išmetamas ŠESD kiekis, atitinkamai 0,9 ir 0,8 mln. t CO2 ekv. 2019 metais. Prie išmetamų ŠESD kiekio reikšmingai prisideda ir eksploatuojamuose durpynuose (vandenų ir pelkių kategorija) susidarančios emisijos – 0,8 mln. t CO2 ekv. 2019 metais.

Bendrai visose žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus kategorijose 2019 metais absorbuotas ŠESD kiekis siekė -5,4 mln. t CO2 ekv.

Vidus_grafikas

Kaip matyti iš paveikslo, pastaruoju laikotarpiu bendras ŽNŽNKM sektoriuje absorbuojamas ŠESD kiekis mažėja, labiausiai – dėl mažėjančios ŠESD absorbcijos miško žemėje ir pievose bei ganyklose.

ŠESD absorbcijos mažėjimą miško žemėje didžiausia dalimi lemia mažėjantis Lietuvos miškų tūrio prieaugis – senstantys medynai kasmet priaugina mažesnį tūrį. Nacionalinėje ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitos ataskaitoje teikiamas per metus šiame sektoriuje absorbuotas ar išmestas ŠESD kiekis, todėl tūrio prieaugis – vienas iš reikšmingiausių rodiklių skaičiuojant, kiek papildomai ŠESD kiekio kasmet absorbuoja Lietuvos miškai.

Itin ženklus ŠESD absorbcijos miško žemėje sumažėjimas 1996 ir 1997 m. susijęs su stichiniais reiškiniais miškuose – po ilgai trukusių sausrų ir kenkėjų invazijos išdžiūvo dideli eglynų plotai, todėl per metus gyvų medžių tūris Lietuvos miškuose 1996 m. ne tik nepadidėjo, bet net ir sumažėjo.

ŠESD absorbcijos mažėjimas pievų ir ganyklų kategorijoje taip pat susijęs su pokyčiais, tačiau šiuo atveju – ploto: mažėjant kitų žemės naudmenų plotams, paverčiamiems į pievas, mažėja ir papildomas ŠESD absorbavimas pievų dirvožemyje.

Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti – dirbamos žemės naudmenose taikant vis daugiau klimato kaitos švelninimo atžvilgiu naudingų ūkininkavimo priemonių (ekologinis ūkininkavimas, neariminė žemdirbystė ir pan.), ŠESD emisijos iš šios kategorijos sparčiai mažėja ir, palyginti su 1990 m., sumažėjo jau daugiau nei perpus.