Pagerbti 2016 m. geriausi šalies žemdirbiai

Lietuvos ūkininkų sąjunga

2016-11-20

Jau 23-ąjį kartą į Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamą konkursą „Metų ūkis 2016“ Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“ rinkosi geriausieji šalies žemdirbiai. Konkurse dalyvavo 450 ūkių. Iš jų 126 tapo nugalėtojais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Konkurso „Metų ūkis“ – ilgiausias tradicijas tarp žemdirbių turintis konkursas, vykstantis kasmet nuo 1994 m. ir išlaikęs esminius savo principus. Svarbiausias kriterijus – ūkis per pastaruosius metus turi būti padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto, nuo pirmųjų konkursų ūkiai gerokai pastambėjo, tačiau laimėtojais tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai

LŪS sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į Respublikinę apdovanojimo šventę konkurso organizatoriai pasilieka teisę kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių Ūkininkų sąjungos ir mažų savivaldybių laimėtojus. Anot LŪS pirmininko J. Talmanto, galbūt dėl to kai kurios savivaldybės konkurso iš viso neberengia, o jeigu ir rengia, savo duomenų LŪS nepateikia. „Žinoma, pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats Ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso, nes neprikalbina ūkininkų jame dalyvauti, o galbūt kai kam tiesiog pritrūksta energijos ir noro užsiimti jo organizavimu“, – svarsto J. Talmantas. Šiemet konkursui rezultatus pateikė 42 savivaldybės. Kiekvienoje iš jų išrinkta po vieną pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojus. Konkurse dalyvavo 450 ūkių. Iš jų 126 tapo nugalėtojais.

Pasveikinti „Metų ūkio“ nugalėtojų atvyko ir naujojo parlamento atstovai, ir Žemės ūkio ministerijos vadovai

Nauja tendencija – drauge ūkininkauja šeimos, nesusietos giminystės ryšiais

Neretai žemė tampa kivirčų objektu. Tačiau jeigu pernai tarp nominantų buvo bendrų tėvų ir vaikų ūkių, tai šiemet pastebėta nauja tendencija – ūkio rezultatai drauge vertinami kelių šeimų, nesusijusių giminystės ryšiais. Tarp laimėjusiųjų yra keturi tokie atvejai. Ypač išsiskiria Vilkaviškio rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojai – ūkininkauja drauge trys šeimos, nesusietos giminystės ryšiais. Kartu ūkininkauti Dalia ir Vincas Micutai, Zita ir Julius Birštonai bei Daiva ir Laimutis Rudzevičiai pradėjo maždaug prieš 24 metus. Likviduojant Klampučių žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo gauta ferma Lankeliškių kaime, dalis technikos, gyvulių. Iš pradžių jie kartu dirbo 30–40 hektarų žemės plote. Laikui bėgant, dirbami sklypai plėtėsi, turima technika gerėjo, ūkiai tapo modernesni. Šiuo metu Klampučių gyventojai bendrai šeimininkauja maždaug 740 hektarų žemės plote: augina javus, rapsus, žirnius, cukrinius runkelius. Viena iš šeimų laiko 20 kiaulių. Drauge ne tik ūkininkauja, bet ir leidžia laisvalaikį, atostogauja, yra aktyvūs bendruomenės nariai. Iš pašalės atrodytų kaip kooperatyvas, tačiau dėl įstatymų netobulumo ūkininkai taip ir nesusijungė į kooperatyvą, o per tiek metų įrodė, jog ne juridinis statusas dirbant drauge yra svarbiausias. Daug svarbiau bendrystė, pasitikėjimas ir noras dirbti drauge.

Ryški ir šeimyninė kooperacija

Žinoma, broliams drauge ūkininkauti lengviau ir smagiau. „Mokėdamas pasitarti, mokėsi ir pasidalinti“ – taip sako liaudies išmintis. Tarp antros vietos laimėtojų šeimyniškai ūkininkauja net trijų savivaldybių ūkininkai. Tai Akmenės rajono savivaldybės Papilės seniūnijos Gumbakių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Andrius Šiurkai bei Jūratė ir Mindaugas Šiurkai, drauge dirbantys 620 ha. Tokie yra Kėdainių rajono savivaldybės laimėtojai – broliai Remigijus ir Egidijus Gružai iš Šėtos seniūnijos. Prie jų prisijungė jau savo ūkį įsikūręs Egidijaus sūnus Martynas. Bendrai visi trys dirba 270 ha augalininkystės ūkyje.

Trys šaunūs broliai drauge ūkininkauja ir Skuodo rajono savivaldybėje: Stanislovas, Žydrūnas ir Virgilijus Budrikiai. Jie valdo 1480 ha augalininkystės ūkį.

Vyrauja augalininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai

Šiemet tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 61 augalininkystės, 33 mišrios specializacijos, 27 gyvulininkystės, 3 bitininkystės ūkiai ir po 1 ekologinės sodininkystės bei paukštininkystės ūkį.

Augalininkystės ūkio šeimininkai iš Varėnos rajono savivaldybės (Valkininkų seniūnijos) pirmos vietos laimėtojai Rasa ir Deividas Lukoševičiai taip pat anketoje nurodė, jog 16 ha plote turi žuvininkystės tvenkinius. Tarp visų laimėtojų yra 8 ekologiniai ūkiai.

Gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose daugiausiai auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai. Paukštininkystės ūkyje yra laikoma 15 tūkst. putpelių. Ūkio savininkai – iš Elektrėnų rajono savivaldybės (Vievininkų kaimo) antros vietos laimėtojai Daiva Urbonavičiūtė ir Ričardas Pranukevičius.

Ekologinį sodininkystės sodą puoselėja Jurbarko rajono savivaldybės Gedžių kaimo trečios vietos laimėtojai Ieva ir Mantas Baužai.

Ūkininkaujantys jaunėja

Konkurso laimėtojai, palyginti su ankstesniais metais, yra keletą metų jaunesni, vidutiniškai yra 45-erių metų, ūkininkauti pradėję apie 2000 metus. Vyriausia tarp nominantų – antros vietos laimėtoja Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų seniūnijoje ūkininkaujanti 73 metų Eugenija Misevičienė. Ūkininkė turi apie 100 melžiamų karvių pieno ūkį, augina apie 250 ha grūdinių kultūrų, nors jos žemės yra nepalankiose ūkininkauti vietovėse.

Jauniausias – 25-erių pirmos vietos laimėtojas Nerijus Januškevičius, drauge su žmona Vytaute ūkininkaujantys Ignalinos rajone Makniūlaukės kaime. Ūkininkai puoselėja mišrų ūkį, laiko 130 mėsinių galvijų bandą ir dirba 280 ha hektarų žemės. Ūkininkauti pradėjo 2010 metais.

Pagal išsilavinimą panašus kiekis konkurso laimėtojų turi aukštesnįjį bei specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkamai 33 procentai ir 41 procentai. Aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 27 procentai laimėtojų, o 9 procentai nurodė turintys kitą išsilavinimą.

Laimėtojų ūkiai – nuo 4 ha iki 2000 ha

Tarp laimėtojų yra tiek stambių augalininkystės ūkių, valdančių per 1000 ha (Kauno r. sav. pirmos vietos laimėtojai Džiuljeta ir Leonas Rudinskai, antros vietos laimėtojai broliai Budrikiai iš Skuodo r. sav.), o vienas netgi valdo ir per 2000 ha (Klaipėdos r. sav. antros vietos laimėtojas Antanas Lučinskas), tiek pagal turimos žemės plotą visai nedidelių ūkių šeimininkai, bet laikančių didelį bičių šeimų ar putpelių skaičių. Mažiausi pagal plotą – 4–5 ha ūkiai. Jeigu atimtume 3 stambiausius ūkius per visas vietas ir 2 smulkiausius, vidutinis ūkio dydis dirbamų hektarų prasme tarp laimėtojų yra: pirmos vietos – 290 ha, antros – 188 ha, trečios – 175 ha.

Didžiausi gyvulininkystės ūkiai yra tarp pirmos vietos laimėtojų. Jonavos rajono savivaldybės Čiūdų kaime ūkininkaujantys Irena ir Jonas Daukantai turi apie 200 karvių, panašiai prieauglio, dirba virš 500 ha žemės. Šilalės rajono savivaldybės Striukų kaime ūkininkaujantys Roma ir Vaidotas Kiniuliai kasdien prižiūri 300 galvijų ekologinį ūkį, kuriame yra apie 140 melžiamų karvių. Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių kaime įsikūrę Regina ir Alvydas Merkeliai per 24 ūkininkavimo metus išplėtė savo ūkį iki 450 bandos, kur vien melžiamų karvių apie 250.

Džiugu, kad tarp apdovanotųjų 82 yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos klientai. Iš jų pirmąją vietą laimėjo 31, antrąją – 30, trečiąją – 21 ūkių šeimininkai

Konkurso „Metų ūkis 2016“ Vilniaus apskrities laimėtojai

Kėdainių senamiesčio choras žemdirbiams skyrė gražiausias dainas

Konkurso rezultatų apibendrinimo renginys organizuojamas rėmėjų ir LŪS lėšomis. Pagrindinis rėmėjas – UAB „Biržų žemtiekimas“. Informaciniai šių metų renginio rėmėjai –„Ūkininko patarėjas“, „Kaimo akademija“, „Mano ūkis“, „Agroakademija.lt“.

Nuotraukos – redakcijos „Mano ūkis“. Daugiau nuotraukų žiūrėkite čia.