• Temos
• Verta žinoti

Pagarba, išmintis ir mokslas – biodinaminė žemdirbystė

www.bioteka.lt

2018-09-06

© LŽŪKT nuotr.

Kas tai yra biodinaminė žemdirbystė? Ieškodami atsakymo keliame klausimą: ar žemė gali save išgydyti, ar mes jau jos turtus negrįžtamai sunaudojome? Nesvarbu kur pažvelgtume, jeigu gerai įsižiūrėsime, visur matysime ligas: serga medžiai, mūsų auginami augalai, vanduo ir oras, kuriuo kvėpuojame.

Ekologiška žemdirbystė nori sustabdyti žmonijos sukeltą niokojimą, bet ekologiška žemdirbystė neturi tinkamų vaistų ligotai žemei išgydyti. Taigi klausiame: kas gi buvo tikrasis Žemės gyvybingumo šaltinis ir ar dar jis yra išlikęs?

Biodinamika – tai mokslas apie gyvybines jėgas, pirminių principų atpažinimą ir panaudojimą, kurie veikia gamtoje. Tai principai, kurie suteikia dirbamai aplinkai harmonijos ir ją atgaivina. Taigi biodinamika – tai tikrasis žinojimo kelias, ne metodų ir techninių duomenų rinkinys. Vienas pirmųjų biodinamikos pradininkų yra Rudolfas Šteineris. Šis antroposofas atskleidė naują požiūrį į mokslą, kuris sujungia nuoseklų stebėjimą ir natūralius fenomenus – blaivų mąstymą ir sielos pažinimą. Jo požiūris pabrėžia mūsų Žemės dvasinės istorijos pamatą. Žemė, pasak Šteinerio, yra lyg gyva būtybė, o evoliucija – tai gyvybės pamatas, kuriame karaliauja gamta.

Pagrindiniai biodinamikos principai

Praplėskime suvokimą

Jeigu norime suprasti kompasą, mes turime suprasti visos Žemės magnetinius laukus. Norėdami suprasti bei pažinti augalus, mes turime pažvelgti į viską, kas turi įtakos jų augimui. Tik iš tikrųjų esantis vaizdas ir supratimas tam visiškai netinka. Juk augalus formuoja įvairios jėgos – nuo pat Žemės gelmių iki dangaus aukštumų. Todėl mūsų supratimas apie žemdirbystę turi būti kur kas platesnis nei iki šiol.

Išmokime skaityti gamtos knygą

Viskas gamtoje kažką atskleidžia, kiekviena forma ir judesys – tai esmė. Kruopštus gamtos stebėjimas – pavėsyje ir saulei šviečiant, drėgnose ir sausose plotuose, skirtingose dirvose atskleis daugiau augalų augimą veikiančių jėgų ir tokiu būdu mes atpažinsime lemiančius veiksnius. Taigi po truputį mes pažinsime ir pradėsime suprasti gamtos kalbą. O tuomet patys galėsime tapti harmoningais kūrėjais. Per šiuos septyniasdešimt metų atrasta ir suprasta ypač daug gamtos principų, kurie ir yra apibūdinami kaip biodinamika.

Supraskime kosminių ritmų svarbą

Saulės šviesa, mėnulis, planetos ir žvaigždės pasiekia augalus reguliariais ritmais. Kiekvienas jų turi įtakos gyvybei, augimui ir augalo formai. Suprasdami kiekvieno ritmo reikšmę ir poveikį mes galime reguliuoti mūsų pirminį pasiruošimą, sėjimą, auginimą, priežiūrą taip, kad suteiktume auginamoms kultūroms kuo daugiau naudos.

Augalų gyvenimas yra susijęs su dirvožemio gyvybe

Biodinamika pripažįsta, kad dirva yra tarytum gyvas organizmas, ir jos gyvybė palaikoma priklausomai nuo to, kokie augalai auga. Todėl vienas svarbiausių biodinamikos principų yra kompostuojant sukurti stabilų humusą mūsų dirvai, kuris palaikytų ir atstatytų jos gyvybines jėgas.

Naujas požiūris į trąšas

Mes gauname fizinių jėgų su maistu, kurį suvalgome. Kuo maistas ,,gyvesnis“, tuo labiau jis stimuliuoja mūsų gyvybinį aktyvumą. Todėl biodinaminiai sodai – tai pirmiausia kokybė, bet ne kiekybė.

Cheminė žemdirbystė surado trumpiausią kelią kaip paskatinti kiekybę – tręšiant tam tikrais mineralais. Augalai šias trąšas pasisavina per vandenį ir patys nebegali pasiimti iš dirvožemio to, ko jiems reikia. Rezultatas – nustekenta, apmirusi dirva ir dirbtinai stimuliuojamas augimas.

Biodinamikos principais auginamas maistas turi stiprų santykį su sveika ir gyvybinga dirva.

Vaistai žemei – biodinaminiai preparatai

Rudolfas Šteineris pabrėžė, kad naujas kosminių jėgų mokslas pakeis senąjį, kuriame vadovaujamasi instinktyvia išmintimi ir darna. Būtent iš to kilusios įžvalgos ir paskatino biodinaminių preparatų sukūrimą.

Natūraliai augaluose ir gyvūnuose esančios medžiagos yra sumaišomos tam tikromis proporcijomis, atkreipiant dėmesį į metų laiką, ir sudedamos kompostuoti. Taip gaunamos grynos koncentruotos gyvybinės jėgos, kurios įveda tvarką komposte. Kai procesas užbaigiamas, šie preparatai virsta žemės vaistais ir suteikia naujų jėgų iš kosmoso. Jie yra tiesiog išbarstomi po laukus: vienas prieš sodinimą, kad stimuliuotų dirvos gyvybę, o kitas – ant augančių augalų lapelių, kad sustiprintų jų gebėjimą gauti šviesos. Šių preparatų efektyvumas buvo įrodytas ir moksliškai.

Ūkis – pagrindinis žemdirbystės elementas

Rudolfas Šteineris teigė, kad save palaikančiame ūkyje turi būti tam tikras skaičius gyvūnų, kurie suteiktų trąšos ir šie gyvūnai būtinai turėtų būti maitinami ūkyje augančiais augalais.

Mes galime tokį ūkį turėti ir kitomis aplinkybėmis. Tai susiję su išsaugojimu ir perdirbimu tų gyvybinių jėgų, kurias mes naudojame: daržovių atliekos, mėšlas, lapai, maisto likučiai. Visa tai turi gyvybingumo, kuris gali būti panaudotas žemei praturtinti, tik tai reikia atlikti išmintingai. Taigi kompostavimas – tai esminis dalykas biodinaminėje veikloje. Ūkis čia yra lyg mokytojas. Jis suteikia galimybę mokytis ir imituoja gamtos išmintį. Jis gali sėkmingai ir savarankiškai apsirūpinti ribotoje erdvėje.

Ekonomika grįsta darbo išmanymu

R. Šteineris pabrėžė agrokultūros ekonomikos absurdiškumą, kurį sugalvojo žmonės, patys niekada neturėję nieko bendro su ūkininkavimu ar žemdirbyste. Biodinaminėje žemdirbystėje žmonių bendruomenės turi labai didelę reikšmę ir tokio pobūdžio bendruomenės šiuo metu Europoje sparčiai plinta. Sodai ir ūkiai buriasi į vieningą palaikančių žmonių ratą, kurie iš anksto sutinka su finansiniais įsipareigojimais – pasidalyti užaugintu maistu su ūkį ar sodą prižiūrinčiais ir palaikančiais žmonėmis. Tokiu būdu žmonės tampa susiję su tikrais žemės poreikiais, ūkiu ir bendruomene. Jie džiaugiasi esant gausiam derliui bei išlieka lojalūs skurstantiems gyventojams.

Rekomenduojame paskaityti

Nuo chemizuoto iki biodinaminio ūkio

Biodinaminė žemdirbystė – nauda gamtai ir žmogui

Vaizdo informacija

Kitoks požiūris į ūkininkavimą – biodinaminė žemdirbystė