Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Nauji reikalavimai nuotekų dumblui tvarkyti ir panaudoti
LŽŪKT informacija
2020-07-07
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informuoja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios pakeistireikalavimai nuotekų dumblui tvarkyti ir panaudoti. Žiedinės ekonomikos tikslais nustatyta, kad apdorotą dumblą bus galima naudoti žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijoms ir pan. auginti, pažeistoms teritorijoms (pavyzdžiui, karjerams, išeksploatuotiems durpynams, uždaromiems sąvartynams, kelių sankasoms ir kt.), miesto žaliosioms erdvėms ir pakelėms rekultivuoti.
Naujaisiais reikalavimais siekiama spręsti iš dumblo apdorojimo įrenginių sklindančių kvapų, netinkamo kompostavimo ir komposto laikymo problemas.
Nustatyta, kad dumblas ir kitos kartu įrenginiuose apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos turi būti priimamos, laikomos ir kompostuojamos, anaerobiškai apdorojamos uždarose patalpose, užtikrinant kvapų sklidimo prevenciją, dujų išvalymą prieš išleidžiant į aplinką. Šiuo metu veikiantys dumblo kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo įrenginiai ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. turi būti pritaikyti prie šių reikalavimų, kad jie veiktų tik uždarose patalpose.
Siekiant užtikrinti, kad apdorotas dumblas aplinkosauginiu požiūriu būtų tinkamai naudojamas, numatyta, kad apdoroto dumblo ir dirvožemio tyrimai turi būti atliekami akredituotose arba turinčiose leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus laboratorijose (nuo 2025 m. – tik akredituotose laboratorijose).
Nekontroliuojamam dumblo panaudojimui tręšimo tikslais išvengti nustatyta, kad jį draudžiama naudoti ir apdoroti, jeigu tokią veiklą konkrečioje vietoje riboja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
LŽŪKT laboratorija turi leidimą
Beveik prieš metus LŽŪKT atidaryta nauja laboratorija, kuriai Aplinkos apsaugos agentūra suteikė leidimą atlikti taršos šaltinių, išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Laboratorijoje tiriama dirvožemio, paviršinio ir gruntinio vandens, nuotekų, organinių trąšų cheminė sudėtis, augalų NPK, atliekamos šiltnamio grunto analizės.
„Ūkininkai, neturintys tikslių agrocheminių dirvožemio tyrimų duomenų, daro nemažai tręšimo klaidų, kurios neigiamai veikia derlių, jo savikainą ir aplinkosaugą, tad dirvožemio tyrimai būtini dėl subalansuoto augalų tręšimo. Laboratorijoje nustatome svarbiausius dirvožemyje esančius makrokomponentus, tokius kaip judrųjį fosforą ir kalį, pH, humusą, mineralinį azotą. Tirdamos organines trąšas nustatome, koks jose yra NPK kiekis, kokia nauda dirvožemiui. Tiek dirvožemio, tiek organinių trąšų tyrimai – tai medžiaga tręšimo planams sudaryti“, – teigia laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.
Suprantama, kad žemės ūkio gamyboje labai svarbus yra vanduo. Jo kokybė – indikatorius nustatyti, ar žemės ūkis neteršia aplinkos. Tad išsityrus vandenį, galima labai prisidėti prie aplinkos tausojimo. Į LŽŪKT laboratoriją ėminius gali pristatyti tiek žemdirbiai, įmonės, bendrovės, mokslo ir mokymo institucijos, tiek ir bet kuris gyventojas. Kaip turi būti pristatyta medžiaga tyrimui daugiau informacijos rasite Konsultavimo tarnybos interneto svetainėje.
LŽŪKT, Aplinkos ministerijos informacija
