Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Nacionalinė miškų inventorizacija: ką turime žinoti?
2024-07-01
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Nacionalinė miškų inventorizacija (NMI) – vienas pagrindinių duomenų šaltinių vertinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) balansą ir teikiant ataskaitas žemės naudojimo, žemės naudojimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje. Šiame sektoriuje yra detaliai nagrinėjami ir apskaitomi pokyčiai gyvojoje gamtoje, dirvožemiuose ir ūkininkavimo praktikose.
Istoriniai duomenys yra naudojami sudarinėjant ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD kiekio prognozes skirtingiems laikotarpiams. Šiuo metu daugiausiai dėmesio yra skiriama prognozėms iki 2030 metų, nes nemažai Europos Sąjungos įpareigojimų valstybėms, o taip pat ir tikslų yra numatyti būtent 2030-iesiems.
Periodas iki 2030 metų yra išskirstytas į 2 dalis – 2021–2025 ir 2026–2030. Šie du periodai turi skirtingus tikslus, kurie yra numatyti valstybėms narėms ŽNŽNKM sektoriuje. Pirmuoju periodu didžiausias dėmesys yra skiriamas ūkininkaujamai žemės naudojimo daliai. Joje išskiriamas ŠESD kiekis yra lyginamas su 2005-2009 metų vidutiniu lygmeniu. Jeigu valstybėje buvo padaryta pažanga ir sumažintos emisijos arba padidintos absorbcijos lyginant su minėtuoju laikotarpiu, tuomet yra gaunami kreditai. Šiais kreditais galima dalintis su kitais sektoriais – pvz. transporto, pramonės ar kt.
Neseniai įvyko ES klimato kaitos darbo grupės susitikimas, kuriame buvo pristatinėjama, kaip valstybėms narėms sekasi įvykdyti pirmojo laikotarpio įsipareigojimus. Tam, kad būtų galima pasiekti iškeltus tikslus, reikia naudoti ŽNŽNKM sektoriuje sugeneruotus kreditus. Darbo grupėje buvo pateikta, kiek kreditų šis sektorius sugeneravo per 2021 ir 2022 metus. Preliminariais duomenimis, Lietuva jau yra sugeneravusi 6,9 Mt CO2 ekv. kreditų. Iki laikotarpio pabaigos (2025 m.) tikimasi, kad vidutiniškai Lietuvoje bus generuojama po 1,9 Mt CO2 ekv. kreditų. Tačiau, ES Pastangų pasidalinimo reglamente Nr. 2018/842 yra nurodomos „lubos“, kiek valstybė narė gali panaudoti kreditų vieno periodo metu. Lietuvoje šios „lubos“ – 3,25 Mt CO2 ekv. kreditų.
Antrojo periodo metu, apskaitos sistema keičiasi ir prasiplečia iš ūkininkaujamos žemės dalies į visą žemę. Todėl, 2026–2030 metų tikslai yra lyginami su 2016–2018 metų ŠESD ataskaitose nurodomų balansų vidurkiu, pridėjus papildomą tikslą. Šis tikslas – tai „Fit for 55“ plano dalis, kai visoje ES teritorijoje 2030 metais siekiama ŽNŽNKM sektoriuje sugerti 310 Mt CO2 ekv. Pagal šį tikslą, kiekvienai valstybei buvo priskirtas atitinkamas papildomas tikslas. Remiantis antrojo laikotarpio projekcijomis, galima prognozuoti, kad šiuo periodu Lietuvoje kasmet bus generuojama po ~0,53 Mt CO2 ekv. arba ~2,6 Mt CO2 ekv kreditų.
Čia nagrinėtos prognozės yra paremtos ilgalaikiais NMI matavimais ir taip pat Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) įvardintomis priemonėmis. Šis planas – tai daugelio kitų strateginių dokumentų santrauka, kai vienoje vietoje galima rasti svarbiausius numatytus pokyčius socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse. ŽNŽNKM sektoriuje yra numatytos 24 priemonės, kurios padės pasiekti užsibrėžtus tikslus nacionaliniu ir ES lygmenimis.
Šios priemonės yra orientuotos į gamtos išsaugojimą ir atkūrimą, taip pat – tvaresnį žemės ūkį ir pastatų modernizavimą taikant tvarius sprendimus. ŽNŽNKM sektoriuje daug dėmesio skiriama tvaraus žemės ūkio plėtrai. Čia tikimasi pakeisti ŠESD tendencijas pasėlių plotuose – iš išmetėjo juos paversti ŠESD kaupiančiais. Taip pat, nepamirštamas ir gamtos atkūrimo aspektas – tiek esamoje politikoje (EPP), tiek planuojamoje (PPP) yra numatyta išsaugoti ir atkurti šlapžemių ir pievų plotus, kuriuose dabar yra intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla.
Valstybės tvarumo politikos iniciatyva taip pat paskatino susiburti privačias įmones ir valstybines institucijas į grupę, kurioje būtų galima dalintis idėjomis, kaip prisidėti prie iškeltų tikslų pasiekimo. Tai išsivystė į projektą „Žaliasis ūkis“, kurio metu siekiama sukurti veikiančią anglies sertifikavimo sistemą. Ši sistema padėtų finansuoti tvarius, papildomus sprendimus ŠESD kaupimo srityje, skatindama ūkininkus ir miškininkus imtis tvarių sprendimų savo valdomose žemėse. Nors į šį efektą pateikiamoje prognozėje nėra atsižvelgiama, bet tikimasi, kad iki 2050 metų, anglies kreditų sistemos efektas ŽNŽNKM sektoriuje ŠESD absorbcijas padės padidinti nuo 55 iki 80 %.
ŽNŽNKM sektoriaus prognozės rodo, kad Lietuvoje ūkinė veikla yra vykdoma tvariai ir už tai ES suteiks kreditų, kuriais galės pasinaudoti ir kiti šalies sektoriai. Valstybės politika iki 2030 metų taip pat yra subalansuota didinti šio sektoriaus absorbcinį potencialą, tuo pačiu nepamiršdama ir gamtos atkūrimo bei tvarumo principų.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
