Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Morkų, svogūnų ir kopūstų apsauga 2019-07-09
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
2019-07-09
Stebėjimo metu svogūnai ir morkos yra BBCH 17–19 išsivystymo tarpsnio: išsikleidę 7–9 tikruosius lapelius. Kopūstai pasiekę BBCH 19–39 tarpsnį: tikrieji lapeliai auga, prasideda gūžių formavimas.
Alternariozė – viena pagrindinių morkų ligų
Viena pagrindinių morkų ligų, pasireiškiančių vegetacijos metu, yra alternariozė (sukėlėjai Alternaria dauci, A. radicina). Patogenas pažeidžia lapiją ir šakniavaisius. Pirmiausiai ant lapų pastebimos netaisyklingos rudos dėmės. Ligai plintant, dėmės taip pat plinta ir apimą visa lapą, vėliau jie nudžiūsta. Lapų pažeidimai daugiausia aptinkami ant apatinių ir senesnių lapų. Sandėliavimo metu ant šakniavaisių pasirodo juodos įdubusios apskritos arba netaisyklingos formos dėmės, esančios morkų paviršiuje ir viduje. Alternariozės paplitimas priklauso nuo veislės atsparumo, meteorologinių sąlygų, auginimo technologijos bei kt. veiksnių. Optimali temperatūra patogenui vystysis – 28 oC ir didelė drėgmė, sandėliuose – bloga ventiliacija. Morkų alternariozę platina oro srovės, lietus, vabzdžiai.
Šiuo morkų tarpsniu reiktų pradėti naudoti apsauginius fungicidus. Azoksistrobina 250 g/l (Mirador 250 SC, Amistar 250 SC) purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6 - ojo lapo iki visiško išsivystymo (BBCH 16–49). Šį fungicidą purkšti ne daugiau kaip 1 kartą.Mankoceba 750 g/kg (Ataka NT, Dithane NT, Avtar 75 NT) galima purkšti profilaktiškai prieš ligai pradedant plisti kas 7–10 dienų. Jį galima purkšti ne daugiau kaip 4 kartus.
Kopūstinių daržovių dažniausios ligos
Tai alternariozė (sukėlėjai Alternaria brassicae, A. brassicicola,A. alternata) ir kekerinis puvinys (Botrytis cinereaPers.).
Alternariozė serga kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai, pekininiai bastučiai, kaliaropės, žiediniai ir briuselio kopūstai bei kai kurios laukinės bastutinių šeimos žolės. Pirmiausiai ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja. Pirmieji ligos požymiai pasirodo ant baltagūžių ir žiedinių kopūstų išorinių lapų. Ant jų atsiranda smulkių, juodų, apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Ligai plisti padeda vėjas, lietus, palanki 20–24 °C oro temperatūra ir 85–100 % santykinė oro drėgmė.
Šiuo tarpsniu apsaugojant daržoves reikėtų naudoti fungicidą Azoksistrobina 250 g/l (Mirador 250 SC, Amistar 250 SC) ir purkšti ne daugiau kaip 1 kartą. Purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6-ojo lapo iki pasiekiamas būdingos gūžės (žiedyno) dydis (BBCH 16–49).
Kopūstų kekerinispuvinys dažnai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gan didelės, rudos, vandeningos dėmės, vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs, juodi skleročiai. Lauke daržovės suserga tik lietingais metais. Kekeriniui puviniui plisti didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Optimali temperatūra grybui vystysis 18–22 °C ir aukšta santykinė oro drėgmė. Sandėliuojant optimali temperatūra yra 10–15 °C, nors puviniai masiškai plinta ir esant 0 °C temperatūrai.
Svogūnų ligos
Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor) – viena žalingiausių svogūnų ligų. Ant laiškų atsiranda pailgos, neryškios, gelsvos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia pilkšvai violetiniu apnašu, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems grybams, – juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai pajuosta, džiūsta. Labai sumažėja derlius, ir pablogėja ropelių kokybė. Svogūnų ropelės užauga mažos, blogai išsilaiko per žiemą. Ligos patogenai sparčiausiai vystosi šiltu, drėgnu, ūkanotu oru. Palankios ligai plisti sąlygos, kai naktimis temperatūra būna 10–12 oC, drėgmė ant lapų (rūkas, rasa, lietus) išsilaiko 6–12 valandų.
Svogūnai purškiami profilaktiškai kas 7–10 dienų (BBCH 14–50). Fungicidai nuo netikrosios miltligės: Dimetomorfas + mankocebas 90 + 600 g/kg (Acrobat Plus), Dimetomorfas + piraklostrobinas 72 + 40 (Cabrio Duo), Propamokarbas + fluopikolidas 625 + 62,5 g/l (Infinito), Azoksistrobinas 250 g/l (Amistar 250 SC, Mirador 250 SC), Mankocebas 750 g/kg (Ataka NT, Dithane NT, Avtar 75 NT), Mankocebas 750 g/kg (Penncozeb 75 DG).
Pastaraisiais metais viena pagrindinių svogūnų ligų taip pat yra lapų taškuotoji dėmėtligė ir kaklelio puvinys, kuriuos sukelia Botrytis cinerea patogenas. Šiuo patogenu užsikrečiama lauke. Liga pažeidžia ropinius svogūnus, česnakus, porus. B. cinerea svogūnai užsikrečia per laiškus ankstyvuoju svogūnų ropučių tarpsniu (nuo BBCH 15), todėl labai svarbus tinkamas augalų apsaugos priemonių parinkimas ir naudojimas optimaliu laiku.
Kaklelio puvinys paprastai pasireiškia nuėmus derlių, sandėliuojant svogūnus. Įprastai svogūnai profilaktiškai purškiami 7–10 dienų intervalais, 2–4 kartus per vegetaciją (BBCH 15–19). Fungicidai nuo B. cinerea: Fluazinamas 500 g/l (Winby 500 SC, Frowncide, Ohayo 500 SC, Shirlan 500 SC) ir Boskalidas + piraklostrobinas 267 + 67 g/kg (Signum).
Parengė dr. Neringa Rasiukevičiūtė
