Birželio 12 d., trečiadienis | 24

Mokslinė-praktinė konferencija ir LAS šventinis suvažiavimas „Žemdirbio vasara 2024“: naujausi moksliniai tyrimai žaliai ir tvariai Lietuvos ateičiai (su fotogalerija)

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2024-06-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

„Žemdirbio vasara“ – ilgas tradicijas turintis renginys, kasmet sukviečiantis žemės ūkio entuziastus pasidalinti patirtimis. Ne išimtis ir šiemet – birželio 5 d. Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje susibūrė tie, kurie domisi tvaraus ir subalansuoto ūkininkavimo galimybėmis. Pasisemti įžvalgų, sužinoti apie naujausias mokslo ir technikos tendencijas žemės ūkyje buvo galima net dvejuose renginiuose: mokslinėje-praktinėje konferencijoje ir šventiniame Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime (LAS), kur paskelbti Lietuvai nusipelnę agronomai ir suteikti LAS Garbės narių vardai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dėmesio sulaukta daug: atvyko žemės ūkio ministras K. Navickas, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis, kiti Seimo nariai, VDŪ ŽŪA ir LAMMC akademinė bendruomenė, žemės ūkio konsultantai ir žemdirbiai iš visos Lietuvos.

Žemės ūkio ministras K. Navickas savo kalboje pabrėžė investicijų į mokslinius tyrimus svarbą, bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir ūkininkų skatinimą.

„Didžiuojamės galėdami remti ir jaunąją kartą – studentus, kurie yra mūsų ateities specialistai ir inovatoriai. Skiriame paramą stipendijoms, siekdami užtikrinti, kad mūsų jaunieji mokslininkai turėtų galimybes gilinti savo žinias, vykdyti tyrimus ir prisidėti prie šalies žemės ūkio sektoriaus pažangos“, – teigė ministras.

Renginyje VDU ŽŪA, LAMMC ŽI mokslininkai ir kitų institucijų specialistai supažindino su dabarties ūkininkavimo problemomis ir galimybėmis, aptartos išmoktos pamokos ir kryptys ateičiai, pristatytos mokslo rekomendacijos ir priemonės klimato kaitos poveikiui švelninti, organinės anglies kaupimo galimybės (anglies kreditai) ir kaip formuoti sveiką dirvožemį, integruojant kenksmingųjų organizmų kontrolę bei didinant žemės ūkio konkurencingumą. Aptarti ir dirbtinio intelekto įrankiai, skirti preciziniam ūkininkavimui.

LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos

Renginyje vyko ir šventinis LAS suvažiavimas. Jos pirmininkas dr. Edvardas Makelis pranešime „Lietuvos agronomų sąjunga Žemės ūkio akademijos šimtmečiu: metai, įvykiai, žmonės, žvilgsnis į žemės ūkio ateitį 1919–2024 m.“ priminė Sąjungos istorijos ištakas ir aptarė šių dienų aktualijas.

Anot pirmininko, LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos. Burtis į profesinę organizaciją nuspręsta daugiau nei prieš šimtmetį. Agronomai pradėti rengti 1924 m. Dotnuvoje, Kėdainių r., o tai yra dabartinės VDU Žemės ūkio akademijos ištakos.

Šiandieną susirinkome į šventinį LAS suvažiavimą, kur minime ir VDU Lietuvos žemės ūkio akademijos garbingą jubiliejų. Žemės ūkio studijų ir mokslo svarbą, įsteigdama Akademiją, prieš šimtmetį puikiai suprato mūsų tautos šviesuomenė, kūrusi nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Akademijos bendruomenė ir agronomai visada buvo ištikimi žemės ūkiui bei kaimui ir sunkiausiais laikotarpiais dirbo tam, kad Lietuvos žmonėms užtikrintų skalsų duonos kąsnį. O šiuo metu svariai prisideda kurdami modernų žemės ūkį ir maisto sektorių. Esu įsitikinęs, kad agronomo profesija buvo, yra ir išliks įvairių įvykių smaigalyje Lietuvos žemės ūkiui žengiant kartu su kitų Europos šalių žemdirbiškomis, visuomeninėmis organizacijomis“, – kalbėjo dr. E. Makelis.

LAS pirmininkas apžvelgė, kaip atrodo Lietuvos žemės ūkis tarptautinėse rinkose, kokie išoriniai veiksniai lemia pokyčius žemės ūkyje, kaip antai: demografija, globalizacija, klimato kaita, atšilimas, energijos sąnaudos ir kaina, reikalavimai maisto kokybei, inovaciniai veiksniai, politikos pokyčiai ir ekonomika.

Pasak dr. E. Makelio, perspektyvoje laukiami klimato pokyčiai reikšmingai pakeis Lietuvos žemės ūkio gamybos sąlygas. Sektorius bus labiau pažeidžiamas dėl numatomo vasaros kritulių sumažėjimo, padidėjusių žiemos audrų bei potvynių, padidėjusios kenkėjų ir ligų protrūkių rizikos. Tad reikia padėti žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos skatinant prisitaikančią ūkininkavimo praktiką, atitinkamas investicijas ir rizikos valdymo priemonių naudojimą.

Suprantama, kad labai svarbus ekonominis tvarumas. BŽŪP turės užtikrinti, kad tvarus žemės ūkis ir miškininkystė galėtų būti pelningi ir konkurencingi šiandien ir ateityje. Pasak pirmininko, numatyta, kad BŽŪP žemės ūkio ekonominio tvarumo sieks šiomis priemonėmis: remiant ūkininkų pragyvenimą įgyvendinant sąžiningą pajamų palaikymo sistemą ir užtikrinant didesnę žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės lygybę; stiprinant pajamų palaikymo ir aplinkosaugos priemonių ryšį taikant kompleksinį paramos susiejimą ir žaliąsias tiesiogines išmokas; teikiant paramą kaimo plėtrai, siekiant užtikrinti, kad aplinkosaugos praktika ir investicijos būtų ekonomiškai tvarios ūkininkams.

Dr. E. Makelis aptarė klimato atžvilgiu pažangų ūkininkavimą. Išskyrė tris sritis:energijos panaudojimą (energiją taupančios mašinos, veiksmingas ir ekonomiškas mašinų naudojimas, organizuota ūkio struktūra, atsinaujinančios energijos naudojimas; energiją taupantys pastatai; derliaus džiovinimas ir laikymas), gyvulininkystę (šėrimo ir ganymo strategijos, sveiki gyvuliai, efektyvus mėšlo panaudojimas, pažangus klimato atžvilgiu žolių auginimas, gyvūnų gerovė) ir augalininkystę (energijos naudojimas, tikslioji žemdirbystė, sėjomaina, žemės dirbimo metodai, dirvožemio struktūra, derliaus potencialas, pažangus klimato atžvilgiu ūkininkavimas durpynuose, organinės trąšos).

Ne mažiau svarbus ir žemės ūkio socialinis tvarumas – žemės ūkis ne tik aprūpina ūkininkus ir jų šeimas visoje ES, bet ir palaiko visą visuomenę teikdamas daugybę pagrindinių paslaugų.

„Šiandien pasiekimai gražūs. Keletas skaičių: Lietuva augalininkystės produkcijos eksportuoja už 1 mlrd. 370 mln. Eur. Aišku, jei ją perdirbtume, sukurtume didesnę pridėtinę vertę. Tai ateities darbai. Tikiu, kad prie jų prisidės ir Lietuvos agronomai. Sveikinu visą mūsų bendruomenę. Džiugiai paminėkime Agronomų dieną liepos 16-ąją ir toliau bendradarbiaudami siekime užsibrėžtų tikslų“, – ragino LAS pirmininkas dr. E. Makelis.

Šventinėje suvažiavimo dalyje LAS Garbės nario vardai suteikti: ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentei dr. Darijai Jodaugienei, LAS skyrių agronomams: Juozui Vekšiui (Varėna), Mindaugui Litvinskui (Šiauliai), Vidmantui Muraškai (Šakiai).

Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai suteikti LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkei dr. Romai Semaškienei ir ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriui dr. Vaclovui Bogužui. LAS Garbės nario vardą jau yra suteikusi 71 agronomui, nusipelniusio Lietuvai agronomo vardą – 28 agronomams.

Verta priminti, kad iškilūs agronomai visais laikais dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos šalies labui – prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministrai, Seimo nariai, savivaldybių merai, verslininkai, bankininkai, mokslininkai, akademikai, vadovai, valstybės tarnautojai, ūkininkai, vadybininkai, specialistai, konsultantai kasdieniniu nuosekliu darbu kuria mūsų valstybės ir visuomenės gerovę.

Netrūko ir praktinių patirčių

Po teorinės dalies visi susidomėjusieji galėjo susipažinti su VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomais inovatyviais augalininkystės technologijų tyrimais ir eksperimentais.

Po teorinės dalies visi susidomėjusieji galėjo susipažinti su VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomais inovatyviais augalininkystės technologijų tyrimais ir eksperimentais, kaip antai: margainių agrotechnikos ypatumais; žieminių miežių sėjos laiko ir sėklos normų tyrimais; kokie mikrobiologiniai procesai vyksta dirvožemyje, kalbėta, ar auginsime Lietuvoje duonai Kernza melsvuosius varpius ir energetinius augalus; apžvelgti žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai; aptartos išretėjusio žolyno sutankinimo galimybės, įvertintas žieminių žirnių peržiemojimas Lietuvoje.

Neapseita be šių dienų aktualijų – robotų, dronų ir tiksliųjų žemės ūkio mašinų naudojimo galimybių demonstravimo.

Mokslininkai ir įmonių specialistai dalijosi patirtimi ir teikė praktinius patarimus. VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. R. Velička pabrėžė, kad tyrimus atliekantys mokslininkai visuomet atviri tiems, kurie domisi mokslo naujovėmis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis mokslinės praktinės konferencijos turinį, dalydamasis įspūdžiais, įvertino dalykiškai trumpai: „Inovacijas, kurias šiandien išvydo šio renginio dalyviai, privalo pamatyti kiekvienas Seimo narys, nes dalis jų nė neįsivaizduoja, kokiais tempais vystosi Lietuvos žemės ūkis.“

Renginį, kuriame jau 25-ąjį kartą susitiko mokslas ir praktika, kartu su VDU organizavo daugiau kaip šimtmetį veikianti Lietuvos agronomų sąjunga.

Agroakademija.lt informacija, renginio akimirkas užfiksavo Egidijus Vilkevičius