Mokslas: paprastosios sukatžolės produktyvumas

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2018-05-09

Paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) – notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimos daugiametis žolinis augalas, kurio vaistinės savybės gerai žinomos, tačiau produktyvumas Lietuvos sąlygomis mažai tirtas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sukatžolių žaliava (žolė) – 30–40 cm ilgio stiebų viršūnės – pjaunama augalams pražydus. Per vegetacijos laikotarpį sukatžolių derlių galima nuimti du kartus. Biologinės sukatžolių savybės kelerius metus garantuoja stabilų augalų produktyvumą, o nesudėtinga priežiūra – pajamų šaltinį.

Tyrimai atlikti 2013–2015 m. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų lauke. Sukatžolės augintos pagal institute parengtas vaistinių augalų auginimo technologijas. Siekiant sulaukti žaliavos derliaus pirmaisiais auginimo metais, augalai sodinti daigais, nors sukatžolių biologinės savybės leidžia ją užauginti sėjant tiesiai į dirvą. Sėta 2013 m. balandžio 3 dieną, į lauką daigai sodinti gegužės 17 dieną. Augalai pasodinti kas 40 cm, tarpueiliai – 70 cm. Paprastųjų sukatžolių bandymų laukas buvo tarp kitų vaistinių augalų masyvų: vaistinės svilarožės (Althaea officinalis L.) ir rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench.). Šie vaistiniai augalai yra daugiamečiai, panašaus augumo, todėl lauko priežiūros darbai buvo atlikti tuo pačiu metu, naudojant analogiškas žemės ūkio mašinas ir padargus. Pirmaisiais auginimo metais žolės derlius nuimtas vieną kartą, rugsėjo mėnesį, antraisiais ir trečiaisiais – du kartus, liepos ir rugsėjo mėnesiais. Augalų biometriniai matavimai atlikti derliaus nuėmimo metu. Vaistinė žaliava, žolė ir stiebai džiovinti 40 °C temperatūroje.

Kada kertamas pirmasis derlius? Pirmaisiais augimo metais sukatžolės sėkmingai auga, krūmijasi, bet neformuoja žiedynų, tačiau žolės derlių galima nuimti rugsėjo mėnesį. Antrųjų ir trečiųjų augimo metų kerai jau balandžio mėnesį pradeda vegetaciją, sparčiai auga ir liepos mėnesį pradeda žydėti. Tuomet ir kertamas pirmasis sukatžolių derlius.

Antrasis žolės derlius, kurį galima vadinti atolu, yra gerokai menkesnis, tačiau stiebai sudaro mažesnę dalį bendros masės – apie 40 %. Tyrimų metais nepastebėta kenkėjų ar ligų, kurie galėjo pabloginti sukatžolių būklę vegetacijos metu ar vaistinės žaliavos kokybę. Paprastosios sukatžolės pirmaisiais augimo metais išauga iki 78 cm, suformuoja vidutiniškai iki 9 produktyvių stiebų ir duoda 10,5 t/ha žalios masės derlių. Antraisiais ir trečiaisiais augimo metais sukatžolių produktyvumas gerokai padidėja, nes per metus nuimami du žolės derliai: liepą gautas 21,7–26,4 t/ha, rugsėjį – 9,5–13,0 t/ha derlius. Vidutinis sukatžolių žolės orasausės masės derlius per metus buvo 3,6 t/ha, 50,1 % žaliavos sudarė stiebai. Sukatžolės tinkamos versliniam auginimui ir gali būti įtrauktos į daugiamečių vaistinių augalų, ypač tokių, kurie nereiklūs dirvožemio sąlygoms, gana atsparūs ligoms bei kenkėjams ir gerai žiemoja, sėjomainą.

Parengė ir konsultuoja Edita Dambrauskienė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslo darbuotoja (Kauno g. 30, Babtai, Kauno r. Tel. 8 37 555 395 E. paštas: [email protected])