• Temos
• Verta žinoti

Mokslas imasi tirti naujas ūkininkavimo sritis

Dr. Gintarė Kučinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Inovacijų plėtros skyriaus vadovė

2018-09-28

© LŽŪKT nuotr.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) reprezentacinė veikla žemės ūkio politikos ir žinių sklaidos tema vis dažniau sulaukia pozityvių vertinimų tarptautiniame kontekste. Šiandien ši veikla neapsiriboja dalyvavimu tarptautiniuose projektuose, pranešimų skaitymu konferencijose ar dalyvavimu Europos Komisijos organizuojamose posėdžiuose. Šiais metais EUFRAS prezidento Tomo Kelio (Tom Kelly) siūlymu, LŽŪKT pakviesta ir sutiko dalyvauti Horizon2020 (H2020) programos finansuojamo mokslinio projekto LIFT Konsultantų taryboje. Šią naują veiklą – projektą LIFT ir jo lyderius – pristato LŽŪKT Inovacijų plėtros skyriaus vadovė dr. Gintarė Kučinskienė.

Konsultantai, ypač nepriklausomi, pastaraisiais metais yra vieni geidžiamiausių partnerių visuose mokslo projektuose. Toks jų populiarumas grindžiamas Europos Komisijos nuostata, kad visos inovacijos turi būti kuriamos ir išbandomos kartu su praktikais – ūkininkais ir konsultantais. Kadangi užsienio mokslo ar verslo įstaigoms, rengiančioms projektus, „sugaudyti“ ūkininkus kitose šalyse gana sudėtinga, dažniausiai kreipiamasi į tarptautinę konsultantų profesinę organizaciją – EUFRAS (Europos kaimo ir žemės ūkio konsultavimo asociacija / forumas).

Praėjusių metų pabaigoje EUFRAS pakvietė LŽŪKT prisidėti prie H2020 projekto LIFT „Organinis ūkininkavimas ir teritorijos – integruotos žinios ekologiniam ūkininkavimui gerinti“ (angl. Low-Input Farming and Territories – integrated knowledge for improving ecosystem based farming) įgyvendinimo dirbant šio projekto Konsultantų taryboje. Įprastai šios tarybos nariai (jų būna 5–6 tam tikros srities specialistai-ekspertai) teikia pastabas dėl projekto rezultatų gerinimo, tikslumo, sklaidos ar panaudojimo.

LIFT projekto tikslas yra pateikti mokslinį vertinimą dėl agroekologinio ūkininkavimo: numatyti rekomendacijas, kas galėtų užsiimti tokia veikla, ekonominius skaičiavimus dėl tokios veiklos ekonominio pagrįstumo, kokią įtaką žemės ūkiui, kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims ir miesto gyventojams galėtų turėti agroekologinis ūkininkavimas. Šiuo atveju agroekologinis ūkininkavimas suprantamas kaip agropriemonių visuma renkantis natūrinį ūkininkavimą, kuriame atsisakoma bet kokios chemijos.

Birželio pabaigoje vyko pirmasis LIFT projekto partnerių susitikimas. Siekiant kuo plačiau skleisti vykdomų mokslo projektų naujoves, pateikiame trumpą aprašą apie LIFT projekto vadovą INRA (Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas), mini fotoreportažą iš INRA padalinio Renne mieste veikiančio eksperimentinio ūkio ir agroekologinį ūkininkavimą pristatantį pranešimą, kurio autorius taip pat yra LIFT projekto Konsultantų tarybos narys.

Projektui vadovauja gerai žinoma Europoje tinklinė mokslo institucija

INRA šiandien įvardijama kaip viena didžiausių ir reikšmingiausių (antra pasaulyje pagal mokslines publikacijas ir mokslo produkciją) mokslo institucijų. Tai tinklinė mokslo institucija su 17 tyrimų centrų, 250 laboratorijų ir 48 eksperimentiniais padaliniais, 12 tūkst. darbuotojų, iš kurių trečdalis darbuojasi mokslo srityje (mokslininkai, doktorantai, laboratorijų darbuotojai ir t. t). Metinis šios institucijos biudžetas – 882 mln. €.

2015 m. INRA moksliniai darbai: 4081 mokslinė publikacija, 55 nauji patentai, 14 naujų augalų veislių, 33 naujos programos ir duomenų bazės.

Tokius stebėtinus mokslo rezultatus leidžia užtikrinti didelis būrys nuolat triūsiančių mokslo darbuotojų ir šioje institucijoje reguliariai dirbantys aktyvūs mokslo krypčių politikos formuotojai. Tenka pripažinti, kad INRA yra ta institucija, kuri reguliariai skiria žmogiškuosius išteklius darbui su Europos Komisijos Inovacijų ir mokslo komitetu, kad tiriamojo mokslo rezultatai būtų kuo plačiau skleidžiami, atitiktų praktikų lūkesčius, taip pat užtikrintų darnų Europos Sąjungos šalių mokslo atstovų bendradarbiavimą. Tokia aktyvi mokslininkų veikla INRA sudaro prielaidas būti lyderiais, teikti paraiškas ir dalyvauti H2020 veikloje.

Mokslo infrastruktūra tarnauja nūdienos poreikiams

LIFT projekto pirmasis susitikimas vyko Renne, nedideliame Prancūzijos miestelyje, kuriame veikia mokslinių tyrimų centras ir INRA praktinis eksperimentinis ūkis.

Verta pastebėti, kad Renne įsikūręs INRA padalinys, kuriame vyko LIFT susitikimas, pastatais ir esama infrastruktūra daugiau priminė modernizuotą Vilniaus universitetą, nei mūsų vaizduotėje susikurtą struktūrinio padalinio įvaizdį. Padalinys įsikūręs miestelio centre. Pastatai istoriniai, puikiai sutvarkyti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Jie užima gana didelę teritoriją (prireiktų keliolika minučių pasiekti atokesnius pastatus), kuri aptverta, skoningai ir išradingai apželdinta.

LIFT projekto nariai, pasklidę jaukiame INRA pastato uždarame kieme, ir pertraukų metu aptarinėjo bendradarbiavimą.

Projekto dalyvių susitikimui skirtos erdvios auditorijos.

Tradicija – visų projekto narių fotografija.

Eksperimentiniame ūkyje dešimtmečius vykdomi teminiai tyrimai

Pirmosios projekto susitikimo dienos pabaigoje dalyviai pakviesti aplankyti netoli Renne miestelio įsikūrusio INRA eksperimentinio ūkio.

Šiame ūkyje dirba apie 50 gyvulininkystės srities mokslo darbuotojų, kurie nagrinėja pašarų metabolizmo, gyvulininkystės tvarumo klausimus. Šio ūkio vadovas Filippas Faverdinas (Philippe Faverdin), rodydamas per 100 galvijų ir kiek daugiau nei 200 ožkų fermas, pasakojo, kokie moksliniai tyrimai vykdomi su gyvuliais ir ko jais siekiama. Daugelio gyvulių skrandžiuose įtaisyti davikliai, kas 5 min. fiksuojantys kūno temperatūrą ir gyvulio išgertą vandens kiekį. Būtent pagal tai specialistai sprendžia apie gyvulio fiziologinę būklę.

Vertinant šiuos atvaizdus, sprendžiama apie gyvulio ilgaamžiškumą, atsparumą ligoms, produktyvumą.

Ūkio veiklos baruose ir tyrimai su ožkomis. Nors šios smulkios glotniakailės ir neišleidžiamos į ganyklas, smalsumo ir noro bendrauti su fermos lankytojais joms netrūksta.

Renne eksperimentinis ūkis kartu su mokslininkais gvildena pašarų pasisavinimo ir amoniako emisijos iš mėšlo klausimus, tiria gyvulių eksterjero ir genotipo atitikimo ilgaamžiškumui santykį.

Į klausimą, kaip dažnai ūkis organizuoja sklaidos renginius, ūkio vadovas atviravo, kad retai, tik tuomet, kai turi konkrečios, naudingos ir patikimos informacijos.

Pateikiame LIFT projekto susitikime (2018 m. birželį) A. Peeterso skaitytą pranešimą „Agroekologija: tvarių žemės ūkio maisto sistemų link“.

Apie pranešėją

A. Peetersas – Belgijos mokslinių tyrimų centro (RHEA) direktorius, Belgijos mokslinių tyrimų ir mokymų centro AGROTOPIA mokslo tarybos prezidentas, valdybos viceprezidentas.

Pagal specialybę A. Peetersas agronomas ir agroekologas (agronomijos srities magistro ir daktaro laipsniai, Luveno universitetas, Belgija), agronomijos, žolynų tvarkymo ir ekologijos sričių ekspertas.

Alainas Peetersas yra daugiau nei 450 publikacijų autorius, keleto mokslinių tyrimų projektų Europoje koordinatorius, Sherpa grupės (Sherpa Group), kūrusios Europos inovacijų partnerystės (EIP-AGRI) strategiją, narys, EIP Focus grupės „Daugiamečių ganyklų pelningumas“ narys (2014–2015).

Kaip konsultantas glaudžiai bendradarbiavo su Belgijos žemės ūkio ir aplinkosaugos Ministrų kabinetais.
Įkūrė privačią ECOSEM kompaniją, kurios veikla orientuota į bioįvairovės atkūrimą.

Nuotraukos yra INRA nuosavybė