LŽŪKT laboratoriniai tyrimai: nauda, suprantant svarbą

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2024-02-26

© LŽŪKT laboratorijos kolektyvas, Egidijaus Vilkevičiaus nuotr.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijai 5-eri. Ta proga apie kolektyvo patirtį ir tobulėjimą, atliekamus tyrimus, dėmesį kokybei ir duomenų saugumui kalbamės su laboratorijos vedėja Lina Šmakoviene.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Nusikelkime į pirmąsias laboratorijos gyvavimo dienas. Kokios jos buvo?

Prieš 5 metus, 2019 m. vasario 25 d. Stoties g. 7-1 Akademijoje, Kėdainių rajone, pradėjo veiklą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorija. Komanda atėjo su patirtimi, žiniomis, noru dirbti ir, aišku, kartu su nerimu. Patalpos kvepėjo dažais, viskas buvo nauja ir gražu. Reikėjo kuo skubiau pasiruošti darbinę „virtuvę“: sudėlioti visas kolbas, stiklines, pipetes, cilindrus, reagentus ir visa kita į darbo vietas; išmokti dirbti su nauja įranga, o svarbiausia – gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą veiklai vykdyti. Per labai tmpą laiką – balandžio 30 d. leidimas gautas ir laboratorija oficialiai padėjo darbus – atlikti tyrimus.

Pirmomis dienomis Konsultavimo tarnybos darbuotojams buvo labai įdomu, kaip atrodo laboratorija, kokie žmonės įsiliejo į jų šeimą, ką jie darys. Klausimų buvo daug, norėdami į juos atsakyti, pravėrėme laboratorijos duris ir pakvietėme vidun. Svečius – kolegas ir ne tik – ruošėmės sutikti nors ir be muzikos (anksčiau šiose patalpose buvo kavinė „Legenda“), bet taip, kad atsimintų. Ėjo grupelėmis ir dalinosi įspūdžiais: „Kalbėjo daug, bet nelabai supratome...“, „Žodžiai kažkokie keisti, negirdėti...“. Tai buvo naujovė Tarnyboje ir tokie terminai, kaip „titratorius“, „permanganato indeksas“ ar „mufelis“ nelabai ką sakė. Ir tuomet įsisukome į darbų verpetą. Lūkesčių buvo ir turėjome juos pateisinti.

Kokie tyrimai atliekami laboratorijoje? Kuo jie naudingi visuomenei?

Ką tiriame? Pirmiausia, aišku, buvo ir yra dirvožemio agrocheminiai tyrimai. Svarbiausia priežastis, dėl kurios reikia atlikti dirvožemio tyrimus, yra ta, kad padeda išsiaiškinti, kokių maisto medžiagų šiuo metu yra kliento lauke. Leidžia įvertinti, kiek jų lieka po derliaus nuėmimo. Parodo, kokių maisto medžiagų lauko dirvožemyje trūksta arba yra perteklius. Kartu tai leidžia nesukelti taršos pavojaus ir sutaupyti pinigų.

Pradžioje daugiausia atlikome tręšimo planams reikalingų dirvožemio tyrimų, o netrukus, pradėjus bendradarbiauti su Olandijos „EurofinsAgro“ laboratorija ir įsigijus FT-NIR analizatorių Q-Interline AgriQuant, leidžiantį atlikti kokybės kontrolę ir aukšto tikslumo analitinį dirvožemio tyrimą, galėjome pasiūlyti daug didesnį jų spektrą. Tuo pačiu džiaugiamės, nes tausojame aplinką ir nenaudojame chemijos – NIRS ji nereikalinga.

Gamtinių (paviršinių ir požeminių) vandenų ir nuotekų fizikiniai-cheminiai (maistingosios ir organinės medžiagos, prisotinimas deguonimi, skaidrumas) tyrimai, kuriuos atliekame, domina ir monitoringus atliekančius vandensaugos tikslais, ekologinės būklės stebėtojus. Tokių paslaugų prireikia ir įmonėms, ir žemės ūkio bendrovėms, ir mokslininkams, ir studentams.

Pramonėje, buityje, žemės ūkyje ir kitur panaudotas vanduo, taip pat lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, nutekantis nuo gatvių ir įvairių kitų teritorijų, tampa nuotekomis, kurios valomos nuotekų valymo įrenginiuose. Jų cheminę sudėtį taip pat nustatome laboratorijoje. Gauti duomenys leidžia spręsti apie išvalytų vandenų kokybę.

Laboratorijoje nustatome biogeninių medžiagų, pH, organinių medžiagų, sausųjų medžiagų kiekius, norint įvertinti organinių trąšų sudėtį. Šiais tyrimais domisi užsiimantys gyvulininkyste, biojėgainių savininkai, organinių trąšų pirkėjai.

Mokslininkai ir sodininkai kreipiasi dėl biogenų NPK nustatymo augaluose.

Šiltnamių šeimininkus domina laboratorijoje nustatomų makrokomponentų kiekiai ir šiltnamio grunte, ir laistymo vandenyje. Skubiai atliekamų tyrimų rezultatų atsakymai leidžia operatyviai reaguoti nustatant į laistymo sistemas paduodamų trąšų normas.

Kaip užtikrinate laboratorijos tyrimų kokybę ir gautų duomenų apsaugą?

Ir kokybei, ir duomenų apsaugai skiriame daug dėmesio. Jau 2021 m. įdiegta ir pradėta naudoti laboratorijos valdymo arba informacinė LIMS sistema (Laboratory Information Management Systems), kurią, kaip gyvą organizmą, tobuliname, pritaikant prie laboratorijos poreikių ir stengiantis gauti kuo daugiau reikalingos informacijos, prieinamos ir klientams. Programos duomenų formatas XML leidžia AgriQuant programinį paketą integruoti į LIMS sistemą, drauge apsaugoti duomenis.

Susipažinti su LIMS laboratorijos kolektyvas 2020 m. sausį buvo išvykęs komandiruotėn į Švedijos žemės ūkio mokslo universitetą Upsaloje.

Tyrimų kokybei užtikrinti laboratorija taiko vidinę kokybės kontrolę ir dalyvauja palyginamuosiuose tarptautiniuose tyrimuose, bendradarbiaudama su Austrija, Olandija, Prancūzija. Tirtos ir vandens, ir dirvožemio matricos.

Patirtis kaupta penkerius metus. Kurią galite pavadinti itin svarbia?

Penkeri metai neatrodo ilgas laiko tarpas, tačiau jis buvo labai iniciatyvus. Reikėjo daug ko išmokti, prisitaikyti prie įstaigos reikalavimų. Darbas su naujomis sistemomis leido tobulėti visomis prasmėmis. Buvo daug neatsakytų klausimų, reikėjo ieškoti sprendimų. Jų yra ir dar bus, tad nuobodžiauti neteks.

Žemdirbių darbas labai priklauso nuo klimato. Tai tiesiogiai turi įtakos ir laboratorijai: jei ilgas pavasaris, sniegas nuklojęs žemę ir žiema pasitraukti nenori, netgi Morės deginimas nepadeda – vadinasi, pavasarinis dirvožemio ėminių vežimo laikotarpis trumpas, reikės suktis greitai ir augalininkystės konsultantams, imantiems dirvožemio ėminius, ir mums, laboratorijos darbuotojoms. Ir tuomet su nekantrumu laukti rudens – kiek ilgai jis mus džiugins ir nepasiduos žiemai. Kitaip sakant, ar spėsime patenkinti klientų lūkesčius ir atlikti tyrimus kuo skubiau, laiku.

Ką numatoma keisti, tobulinti laboratorijos darbe?

Praėjusiais metais laboratorija pradėjo ruošti medžiagą pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (ISO/IEC 17025:2017). Šiemet pavasarį planuojame įdiegti vadybos sistemą ir pradėti dirbti pagal šio standarto atitiktį. Tuomet laukia tam tikrų analičių akreditavimas. Ir tai tik pradžia.

Ką galėtume pasakyti apie laboratorijos darbuotojas?

Visi minėti darbai atliekami tų pačių laboratorijos darbuotojų – patyrusių, dirbančių ne pirmus metus – rankomis. Tai vyriausioji chemikė Inesa Naruševičienė, vyresniosios chemikės Rugilė Bukauskienė ir Dalia Mintaučkytė, chemikė Inga Liaudanskienė, laborantės Aurelija Bukauskienė, Ingrida Kaštaunaitė ir Inga Dmukauskienė. Tai kolektyvas, susivienijantis siekiant metinio plano, atliekant svarbiausius darbus, kurių gausa ne visada priklauso nuo kolektyvo galimybių. Kai kada, kaip minėjau, ir gamta sutrukdo.

Jūsų linkėjimai laboratorijos darbuotojoms ir klientams.

Norėčiau pirmiausiai padėkoti savo kolegėms už optimizmą, norą dirbti, visas tas „gandų-negandų“ ir geras dienas. Už visus “už„ ir visus „prieš“. Už nuolatinį tobulėjimą. Ir linkiu būti, kaip laikantis pagrindinę mūsų duoną – dirvožemį – kumštis, nes jį atpalaidavus, žemė tarp pirštų išbyrės.

O visiems esamiems ir būsimiems klientams linkiu, kad kartu su jais sutiktume dar daug kitų penkmečių, kad jų nenuviltume ir galėtume pasiūlyti kuo daugiau reikalingų paslaugų su šypsena ir džiugesiu teikiant naudą ir suprantant svarbą.

Informaciją apie laboratorijos paslaugas rasite čia.

Ačiū už pokalbį.