Balandžio 14 d., sekmadienis | 24

LŽŪKT 30 metų: dalintis žiniomis bus svarbu ir kitą dešimtmetį

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2023-05-26

Birželio 1 d. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba švenčia 30-metį. Nuo pirmųjų veiklos metų įstaigos konsultantai ir specialistai skleidžia ūkininkams reikalingas žinias. Keičiantis laikmečiui, keitėsi sklaidos būdai ir kanalai: nuo gausybės pirmiesiems ūkininkams reikalingų knygų iki skaitmeninių programų ir paslaugų. Siekis būti kasdieniu ūkininkų partneriu, gebančiu žiniomis ir kompetencijomis padėti klientams sėkmingai plėtoti ūkius svarbus bus ir kitą dešimtmetį. Apie tai kalbėta šventinėje tarptautinėje konferencijoje „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos diegimo patirtis, žemdirbių konsultavimo iššūkiai ir galimybės “.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Gintas Saulius Cironka priminė svarbiausius istorijos etapus. 1993 m. birželio 1 d. darbą pradėjo 6 darbuotojų komanda, kuri mokėsi, sėmėsi patirties iš Danijos, Airijos, Anglijos, Suomijos, Lenkijos ir kitų žemės ūkio konsultavimo tarnybų. Ji plėtėsi, stiprėjo, sukūrė konsultavimo biurų tinklą. Tuomet pagrindinė veikla buvo žemdirbių mokymas ir konsultavimas žemės ūkio technologijų, buhalterinės apskaitos, verslumo klausimais.

„Pradėjome nuo žemdirbių švietimo, o dabar turime net 8 skirtingas paslaugų grupes, apjungiančias daugiau nei 50 ūkininkams svarbių paslaugų. Nuo 6 darbuotojų išaugome iki daugiau nei 400-ties profesionalų komandos. Nuo mažo kabineto Akademijos miestelyje (Kėdainių r.) iki 44 rajonų konsultavimo biurų tinklo. Nuo SAPARD paramos laikų ūkininkams esame parengę daugiau nei 20 tūkst. sėkmingų verslo planų, lėmusius didžiulius technologinius pokyčius ūkiuose. Džiaugiamės, kad kasmet pasirašome sutartis su beveik 7 tūkst. ūkių finansinės apskaitos klientų“, – sakė S. G. Cironka.


Pasak G.S. Cironkos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kelias tiesiogiai susijęs su žinių kaupimu ir jų sklaida. Tai yra ir Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) esmė, o sėkmę gali lemti tik mokslo, mokymo, konsultavimo ir verslo sektorių glaudus bendradarbiavimas.

LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis kvietė Konsultavimo tarnybą neužmigti ant laurų. Pasak jo, konsultavimas turėtų būti žinių perdavimas konkretiems rezultatams pasiekti vertinant pinigais, o konsultantams labai svarbus nepriklausomumas.


Sveikina LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė

Tiksliai nežinant, koks žemės ūkis bus ateity, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas kvietė „manau“ pakeisti į „žinau“, burti žinančius, ir nebijoti būti nemadingais. „Turėtume eiti su žinojimu, galvojimu ir žmonėmis, kurie tam pritaria“, – sakė jis.

Apie konsultantų vaidmenį

Sveikindamas Konsultavimo tarnybos kolektyvą, LR žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas pasidžiaugė, kad Konsultavimo tarnyba teikia profesionalias, nešališkas paslaugas ir žengia koja kojon su inovacijomis. „Esate vedlys diegiant inovacijas“, – sakė jis.

Anot viceministro, konsultantų vaidmuo Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemoje ir toliau bus labai svarbus.


LR žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas su šventinį renginį styguojančia LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadove Erika Mankute

ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žostautienė sakė, kad konsultantų vaidmuo Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemoje ir toliau bus labai svarbus. Ji akcentavo galimybę ūkininkams rinktis nepriklausomą žemės ūkio konsultantą, todėl didelis dėmesys turi būti skirtas konsultacijų kokybei. Pranešėja minėjo, kad ministerijoje rengiamos rekomendacijos dėl konsultavimo paslaugų standarto, taip pat svarstomos nuostatos, kad sprendimai dėl kvietimų teikti paraiškas būtų priimami tik surinkus informaciją apie poreikį.

Didinti klientų skaičių, pritraukiant smulkius ūkininkus, gerinti konsultacijų kokybę, bendradarbiauti su mokslo ir mokymo institucijomis, diegti naujus konsultavimo metodus, analizuoti programos „e. GEBA“ apibendrintus duomenis, dar labiau skleisti informaciją apie Konsultavimo tarnybą susitinkant tiesiogiai su ūkininkais, nešališkumas – aspektai, į kuriuos V. Žostautienės teigimu, turėtų ateity labiau koncentruotis Konsultavimo tarnyba.

Konsultavimo tarnyba bus reikalinga visada

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys akcentavo, kad Konsultavimo tarnyba visada buvo ir yra reikalinga ūkininkams, ypač skaitmenizacijos laikotarpiu. Pasak jo, labai svarbi konsultantų kvalifikacija, profesionalumas, jų ryšys ne tik su ūkininkai, ir su Vyriausybe, kad Lietuva neliktų be žemdirbių, o jie pagamintų pakankamai maisto.

Konsultuoti atsakingai ir teisingai Konsultavimo tarnybos kolektyvui linkėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Anot jo, konsultacijos turi būti objektyvios, pagrįstos mokslu. Sistemoje ŽŪŽIS konsultantas turėtų būti vienas iš pagrindinių asmenų.

ŽŪŽIS klasteris – daugiau galimybių diegti inovacijas

Žemės ūkio žinių ir inovacijų klasteris buvo sudarytas siekiant bendradarbiavimo tarp įvairių su žemės ūkiu sietinų įstaigų ir organizacijų, kad būtų atrasta daugiau galimybių kurti ir diegti inovacijas. Apie tai kalbėjusi jo vadovė, VDU ŽŪA kanclere prof. Astrida Miceikienė sakė, kad žemės ūkio verslo, mokslo, konsultavimo ryšiai Lietuvoje yra labai stiprūs, o visi susibūrę į klasterį siekia, kad žemės ūkio verslas sėkmingai vystytųsi. Bendraminčius jungia aktualijos: ES komunikatas „Maisto ir ūkio ateitis“, strategija „Nuo lauko iki stalo“, žaliasis kursas, ES rekomendacijos dėl Lietuvos įgalinimo apjungti jėgas.


Konsultavimo tarnyba yra ŽŪŽIS klasterio dalis. „Linkiu visus iššūkius pakeisti galimybėmis“, – linkėjo kolektyvui A. Miceikienė.

Svarbus mokslininkų vaidmuo

LAMMC direktoriaus pavaduotoja dr. Vita Tilvikienė akcentavo, kad kalbant apie ŽŪŽIS viskas sukasi apie ūkininką. Konsultantai ir mokslininkai turi padėti jiems išspręsti daug klausimų. „Lengvos problemos jau išspręstos, laikas spręsti sunkias. Tai klimato kaita, vis didėjantis maisto poreikis. Žemės ūkio plotai nedidėja nei vienoje žemyno dalyje. Lietuvoje problemos tos pačios – nemažėja emisijos, keičiasi vartotojų poreikiai, todėl svarbu atrasti technologijas, kad tuos poreikius atitiktų“, – situaciją komentavo V. Tilvikienė.


Bendri darbai su mokslininkais labai svarbūs. Direktorius G. S. Cironka su LAMMC direktoriaus pavaduotoja dr. Vita Tilvikiene

Pasak jos, būtini moksliniai tyrimai, apimantys tvarų dirvožemio naudojimą, augalų genetiką ir selekciją, integruotą augalų apsaugą, sodo ir daržo augalų vegetacijos laiko prailginimą, daugiafunkcinį augalų panaudojimą, miškininkystę.

Gerų rezultatų siekiama dalyvaujant nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, ESP SOIL programoje. Akcentuota, kad svarbūs tyrimai, apimantys visą grandinę nuo gamintojo iki vartotojo.

Mokslo žinios turi būti kuriamos ir tuo pačiu skleidžiamos visuomenėje“, - apibendrino V. Tilvikienė.

Užsienio partnerių patirtis

Hanna Tamsalu iš Estijos žemės ūkio ir žinių centro kalbėjo apie tai, kad Estijoje ŽŪŽIS (AKIS) apima ne tik žemės ūkį, bet ir žuvininkystę, miškininkystę. Miškai užima pusė šlies teritorijos. Vidutinis Estijos ūkis dabar yra 86 hektarai.Dauguma šalies konsultantų yra nepriklausomi.

ŽŪŽIS dalyvių labai daug: universitetai, mokslo institutai, miškininkai, vietos veiklos grupės ir kt., kurie yra sukaupę labai daug žinių. Apjungti jas yra sudėtinga. Kuriamos atskiros programos.

H. Tamsalu akcentavo, kad šalies AKIS labai svarbus klasterių vaidmuo. Estijoje veikia du inovaciniai klasteriai.

Apie Latvijos ŽŪŽIS diegimo patirtį kalbėjęs Edgaras Linde iš Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro teigė, kad kalbant apie galimybes išgirsti klasterio pavyzdys yra labai geras, ir akcentavo nemanąs, kad ŽŪŽIS sėkmė priklausys nuo pinigų. „Tai priklausys nuo geros valios dirbti drauge“, - sakė E. Lindė.

Pasak pranešėjo, žinios turi didinti ūkininkų įgūdžius ir sąmoningumą, o konsultantai turi nuolat tobulinti žinias, jiems reikėtų mokytis ir iš ūkininkų.

Mes dirbame su smulkiais ir vidutiniais ūkiais. Ne tik konsultuojame, kaip efektyviai ūkininkauti, bet ir diskutuojame, ko jie siekia“,- sakė pranešėjas. Pasak jo, Latvijoje stinga idėjų, sudėtinga pritraukti jaunus ūkininkus. Pagrindinis diskutuojamas klausimas: kaip sukurti pridėtinę vertę?


Lenkijos ŽŪŽIS diegimo patirtimi dalinosi dr. Aleksander Bomberski iš Lenkijos žemės ūkio konsultavimo centro. Šalyje AKIS veikla ilgametė. Ją įgyvendina nacionalinis padalinys SIR, kuris atviras visiems, kas kuria žemės ūkio žinias ir nori jomis dalintis. Šiuo metu sistemoje užsiregistravę 1200 partnerių. Tai didžiulė sistema, kurianti žinias. Svarbiausia veikla yra įvairūs žinių perdavimo renginiai ūkininkams, inovacijų brokeriams, vietos veiklos grupėms. Pasak A. Bomberski, svarbiausias yra ūkininkas, kuris ateina su savo problemomis, kurias prašo išspręsti.


Vyksta tarptautinė diskusija

Pranešėjai ir diskusijos dalyviai buvo vieningi – ateityje nešališko, profesionalaus žemės ūkio konsultanto vaidmuo išliks svarbus. Ūkininkams reikės koncentruotos informacijos, žinių apie ekonominę inovacijų naudą. Žinoma, bus iššūkių, atsirandančių dėl dirbtinio intelekto populiarėjimo. Reikės įrodyti, kad konsultanto pakeisti jis negali, ir laikytis nuostatos, kad geri konsultantai turi žinoti, ko jų klaus rytoj.

Konferencijos vaizdo įrašas