• Temos
• Augalininkystė

Lietuvos vynuogininkai beldžiasi į Europos vartus

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2020-10-26

© LŽŪKT nuotr.

Šie metai vynuogių augintojams tapo išbandymų metais, nes buvo ypač šaltas gegužės mėnuo, vynuogynus puolė įvairios ligos. Tačiau vynuogės vilioja vis daugiau augintojų. Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis „Ūkininko patarėjui“ pasidžiaugė, kad šių metų pradžioje asociacijoje buvo 42 nariai, o dabar yra jau 50. Tik Briuselio valdininkai to kol kas nemato – Lietuva vis dar nėra pripažinta kaip vynuogininkystės kraštas.

Laukė du iššūkiai

R. Pilvelis prisiminė, kad gegužės 12 d. buvo sniego, kai kuriose vietovėse – net iki 20 cm. Ne tiek daug, kaip buvo 2019-aisiais, bet pakako, kad turėtų poveikį vynuogėms. Be to, šį pavasarį netrūko ir šalnų. Pats pavojingiausias metas, kai pradeda formuotis pumpurai ir gali nušalti ūgliai.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis. Lietuvos vynuogininkų asociacijos nuotrauka

„Džiugu, kad vis daugiau vynuogininkų investuoja į vynuogynus, jų laistymo sistemas, – pasakojo R. Pilvelis. – Jau trys vynuogininkai purškia vandenį ant sprogstančių pumpurų ir taip apsaugo juos nuo šalnų. Užšalęs vanduo visą laiką yra nulinės temperatūros ir pumpuras nesušąla, būna apsaugotas iš išorės. Saulė pakyla, ledas ištirpsta ir pumpuras išlieka sveikas.“

Pasak vynuogininkų prezidento, antras iššūkis šiais metais, su kuriuo susidūrė vynuogių augintojai, buvo gana sausa vasara. Nelietinga, nevėjuota, todėl vynmedžius ypač puolė grybinės ligos – tiek tikroji miltligė, tiek ir netikroji. „Ji formuojasi, kai yra tam tikras drėgmės ir šilumos santykis. Tie, kurie augina ekologiškas vynuoges, negalėjo purkšti chemikalų ir turėjo nuostolių: prarado daug vynuogių. Purškiant fungicidais, laikantis normų, derlius buvo labai geras. Nes vasarą ir rudenį buvo šilta, o rugsėjį nokstant vynuogėms – ypač šilta. Vynuogių augintojai šiais metais gali džiaugtis tikrai geru derliumi“, – sakė R. Pilvelis.

Vynuogininkų asociacijos nariai turi apie 20 ha vienuogynų. Iš hektaro gaunama 2–3 t vynuogių sulčių. Šiemet pasodinti keturi hektarai, tai reiškia, kad vynuogių auginimas padidėjo apie 20 proc. Akivaizdu, kad taip pat vynuogynų plotai plėsis ir kitais metais.

„Atsirado gerokai daugiau besidominčiųjų vynuogių auginimu. Pastaruoju metu vynuogininkų asociacija kiekvieną savaitę sulaukia prašymų patarti, kaip geriau auginti vienokios ar kitokios veislės vynuoges“, – pasakojo R. Pilvelis.

Trūksta ES sprendimo

Asociacijos prezidento teigimu, šiemet padarytas vienas labai reikalingas darbas – Europos Komisijai pateiktas prašymas, kad Lietuva būtų paskelbta vynuogių augintojų kraštu. Europos Sąjungoje (ES) vynuogynų ir vyno pramonė yra labai griežtai reglamentuota, nes didžioji dalis šios srities pajamų papildo valstybių narių biudžetus (PVM, akcizo ir pelno mokesčiai).

„Kad galėtume iš vynuogių pagaminto vyno etiketėje įrašyti vynuogių pavadinimą ir geografinę nuorodą, reikalaujama, jog šalis, kurioje auga vynuogės, būtų pripažinta ES ir įtraukta į vynuoges auginančių šalių sąrašą. Lietuva kol kas nėra įtraukta į šį sąrašą. Lietuva nėra pripažinta kaip vynuogynų regionas, nėra registruotų vynuogių, kurios auga Lietuvos teritorijoje. Pateikėme prašymą Europos Parlamente pirmininkaujančiai Kroatijai, ji mūsų prašymą įtraukė į svarstomų dokumentų sąrašą. Dabar pirmininkauja Vokietija, labai tikimės, kad Lietuva bus įrašyta į sąrašą šalių, auginančių vynuoges. Mes tarpusavyje juokaujame, kad iš sąrašo bus išbraukta Jungtinė Karalystė ir jos vietoje įrašyta Lietuvos Respublika“, – pasakojo R. Pilvelis.

Aišku, kad Jungtinė Karalystė bus išbraukta ne dėl to, jog ten vynuogės nebeauga, o todėl, kad ji išstojo iš ES. Lietuvoje atsiranda vis didesnių jų plotų, todėl reikėtų pradėti civilizuotai iš vynuogių gaminti vyną. Tačiau kol kas mūsų šalyje vyną gaminti galima tik savo reikmėms, jei jo gamintojas nėra įsigijęs vyno gaminimo licencijos. Tarp vynuogininkų asociacijos narių dar nėra nė vieno, turinčio tokią licenciją. Vyną gamina tik savo reikmėms. O tie, kurie turi licenciją ir vyną gamina iš vynuogių, ant butelio kol kas negali rašyti nei vynuogių pavadinimo, iš kurių pagamintas vynas, nei geografinės nuorodos.

Ne išimtis yra ir kaimo turizmo sodybos, kurių savininkai gamina vynuogių vyną, jį poilsiautojai gali tik... degustuoti. Lietuvoje yra, ko gero, aštuonios mažos įmonės, turinčios vyno gaminimo licenciją. Bet ir jos, nors vyną gamina iš vynuogių, butelio etiketėje negali rašyti nei vynuogių pavadinimo, nei geografinės nuorodos.

Pasak R. Pilvelio, ES vynuogių vyno pramonė labai didelė – tiek Ispanijoje, tiek Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, kurios vyno eksportuoja daugiau, nei importuoja. Ši pramonės šaka labai plečiasi ir mūsų kaimyninėse šalyse. Lenkijoje sparčiau daugėja vynuogių augintojų, jų, šių metų duomenimis, jau yra registruota 656.

Auga kartu su vynuogynu

Lietuvos viduryje pagal senas Kėdainių krašto tradicijas agurkus ir pomidorus auginančio Ernesto Aušvico ūkyje šalia šių daržovių puikiai prigijo ir vynmedžiai. „Jų turiu jau daugiau nei tūkstantį“, – pasakojo kėdainiškis, prisimindamas, kad šia verslo šaka jį užkrėtė vienas televizijos reportažas. Jame rodė, kaip auginamos saldžios besėklės vynuogės. Nusprendė pasodinti tokių savame sklype, kad rudenį vaikai turėtų saldžių uogų. Apie jų auginimą domėjosi įvairiais įmanomais būdais – internete rado vieną vynuogių augintojų forumą, paskui kitą, daug eksperimentavo, bandė praktikoje pritaikyti tai, ką buvo skaitęs ar iš kitų vynuogių augintojų sužinojęs.

Ernestas laisvai kalba angliškai, tai jam padeda ieškant informacijos apie vynuogių auginimą ir vyno gamybą. Jis net baigė nuotolines auginimo ir vyno gaminimo studijas Prancūzijoje.

Mokslininkų teigimu, vynuoges geriausia auginti Pietryčių Lietuvoje, kur nederlingos žemės nelabai tinka kitoms kultūroms. O štai Ernesto vynuogynas plėtojamas ne pagal taisykles. Vynuogės mėgsta įkalnes, kur gauna daugiau saulės, todėl uogos greičiau prinoksta, būna saldesnės. Pas E. Aušvicą priešingai – lyguma, iš visų pusių perpučiama vėjo. Bet vynuogyno savininkas sako, kad ir tokios sąlygos kartais duoda netikėtai puikių rezultatų.

Penkerius metus iš eilės – 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2020-aisiais – E. Aušvico pagamintas baltasis vynas Lietuvos vyno čempionate buvo pripažintas geriausiu. „Aš vis dar tebesimokau, nes Lietuva – ne Prancūzija, pas kolegą pakalbėti apie vyno gamybą nenuvažiuosi. Vynmedžiui reikia trejų metų, kol ant jo pradeda nokti vynuogės, o per tą laiką po truputįį žinių aukštumas pasistiebiu ir aš“, – pasakojo Ernestas. Žmonės neretai jo klausia, koks yra vyno receptas. Vyndarys pajuokaudamas atsako, kad su receptu galima nusipirkti tik vaistų, o vynas turi būti gaminamas pagal griežtas technologijas. Ir tik tada pasiseks.

Ne mažiau svarbios yra ir vynuogių veislės, kurių per aštuonerius metus Ernestas jau daug išbandė.

Vynuogininkų asociacija kasmet organizuoja vynuogių parodas. Daugiausia vynuogių veislių atveža asociacijos nariai: Andrius Diliautas – 60, Rasa Šoliūnė – 42, Dainius Noreika – 21, Raimundas Valatka – 16 ir t. t. Lietuvos vynuogininkų asociacijos nuotrauka

Štai E. Aušvicas labiausiai džiaugiasi veislės „Arkadija“ vynmedžiu. Tai labai derlinga ir ypač skani vynuogių veislė. Skaniausių vynuogių rinkimuose ji dažniausiai puikuojasi sąrašo viršuje.

„Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys BIELSKIS

Agroakademija.lt rekomenduoja

Sirpsta įspūdingos desertinės vynuogės (video)