Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Lietuvoje mažėja apleistų žemių
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2019-02-28
©LŽŪKT
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento specialistų gaunami atnaujinti erdviniai duomenys ir nuolat atliekami žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai rodo, kad kiekvienais metais mažėja apleistų žemės ūkio naudmenų plotų.
Siekiant nustatyti ir įvertinti apleistų žemės ūkio naudmenų pokyčius, pagal 2017–2018 m. palydovines nuotraukas ir atsižvelgiant į žemės sklypų savininkų bei kitų asmenų pateiktas pastabas 2018 metais atnaujintas Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys AŽ_DRLT (toliau – AŽ_DRLT). AŽ_DRLT duomenys naudojami apskaičiuojant žemės mokestį už apleistas žemės ūkio naudmenas.
Apleista žemė – tai nuotoliniais kartografavimo metodais nustatyti sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės naudmenų plotai. AŽ_DRLT objektų grafinio tikslumo kritinė paklaida – ne daugiau kaip 8 m.
2018 m. liepos 1 dieną šalyje buvo nustatyta 57,1 tūkst. ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai sudaro apie 1,7 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Palyginti 2017 m. liepos 1 dieną buvo nustatyta 63,2 tūkst. ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai sudaro apie 1,9 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
Daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų 2018 metais nustatyta šiaurrytinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse – ten jie sudaro iki 10 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Dirvų apleidimą lemia miškingumas, ežeringumas, kalvotas reljefas, mažas dirvožemio našumo balas. Mažiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatoma lygesnio reljefo pietų Lietuvoje ir miškingoje bei mažiau upių ir vandens telkinių turinčioje vakarų Lietuvoje.
Apleistų žemių mažėjimą lėmė ir tai, kad žemės sklypų savininkai dalį apleistų žemės ūkio naudmenų plotų susitvarkė, o dalis apleistų plotų buvo inventorizuota ir įtraukta į miškų kadastrą.
Apleistų žemių plotai Lietuvoje ėmė mažėti nuo 2013 m., NŽT sustiprinus žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir šalies savivaldybėms ėmus taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą už apleistas žemės ūkio naudmenas (jis gali būti padidintas iki 4 proc. nuo žemės mokestinės vertės). Jau kelerius metus iš eilės NŽT specialistai kasmet atlieka daugiau kaip 1000 apleistos žemės plotų patikrinimų visoje Lietuvoje. Jų metu nustačius, kad žemės ūkio paskirties žemė yra apleista, savininkui gali būti skiriama bauda nuo 70 iki 850 eurų. 2018 m. NŽT specialistai patikrų metu visoje Lietuvoje nustatė 1607 žemės naudojimo apleidimo atvejus.
