Lietuva nori išlikti „švari“ nuo GMO ir palaiko ekologinį ūkininkavimą. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, šiandien dalyvavusi Rygoje surengtoje neformalioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos diskusijoje ES ekologinės gamybos klausimais, įsitikinusi: šiuo laikmečiu – tai vienas iš aktualiausių klausimų, nes nuo priimamų politinių sprendimų priklausys paties ekologiško produkto koncepcija ir šio sektoriaus plėtra ateityje.
Ekologiškų produktų paklausa visame pasaulyje sparčiai auga ir užima vis didesnę maisto produktų rinkos dalį. ES šių produktų rinka kasmet išauga vidutiniškai po 6 proc. Visų šalių žemės ūkio ministrai sutaria, kad dabar svarbiausia – pagaminti pakankamai ekologiškos produkcijos, išlaikant vartotojų pasitikėjimą ekologinės gamybos principais, išsaugoti produkcijos kokybę bei užtikrinti jos pridėtinę vertę ilgalaikėje perspektyvoje.
Vis dėlto pastaruoju metu valstybės narės niekaip nesusitaria dėl Europos Komisijos reglamento pasiūlymo esminės nuostatos – neleistinų medžiagų likučių ekologiškuose produktuose. „Reikia užtikrinti vienodus reikalavimus tarp valstybių ir sumažinti nesąžiningo elgesio riziką – turime pateisinti vartotojų lūkesčius. Esu už tai, kad iš trečiųjų šalių į ES importuojami ekologiški produktai turi būti pagaminti laikantis tokių pačių aukštų reikalavimų“, – ministrų diskusijoje kalbėjo ministrė V. Baltraitienė. ES teisės aktuose nustačius atlikti tam tikrą procentą ekologinės gamybos ūkių papildomų patikrinimų, konkurencijos sąlygos pagerėjo, tačiau, ministrės nuomone, tiems tvarkingiems ūkiams, kuriuose jau ne vienerius metus nerasta pažeidimų, kontrolė turėtų būti vykdoma rečiau.
Lietuvoje ekologiniai ūkiai užima apie 6 proc. dirbamos žemės ploto ir tai iš esmės atitinka ES vidurkį, kuris yra 5,4 procento. Šiuo metu mūsų šalyje ūkininkai nerodo jokio susidomėjimo genetiškai modifikuotų augalų auginimu. „Ir Žemės ūkio ministerija, ir žemdirbiai nenori, kad mūsų laukuose būtų auginami GMO“, – pabrėžia ministrė. Susitikime su Vengrijos žemės ūkio ministru Sandoru Fazekasu V. Baltraitienė pritarė jo vizijai paversti Europą zona be GMO, visiškai atsisakant tokių organizmų augimo žemės ūkyje. Tikėtina, kad zonų be GMO sukūrimas suteiktų regiono tradiciniams ir ekologiniams ūkiams tam tikrą konkurencinį pranašumą.