Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Lietuva bei Danija – projekto partnerės
LŽŪKT informacija
2011-08-01
Norint kokybiškai konsultuoti žemdirbius, reikia nuolat tobulinti konsultavimo sistemą. Visose ES šalyse narėse yra įkurtos ūkių konsultavimo sistemos, užtikrinančios konsultavimo paslaugų teikimą žemės ūkio subjektams ūkių valdymo, apskaitos, geros ūkininkavimo praktikos, aplinkosaugos, visuomenės ir gyvūnų sveikatos ir kt. srityse. Pastebėta, kad ne visos ES šalys, ypač naujai įstojusios, turi vienodą žemdirbių konsultavimo patirtį, todėl būtina keistis konsultavimo žiniomis, informacija, pažangia praktika ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) kartu su Danijos žemės ūkio konsultavimo centru dalyvauja projekte „Ūkių konsultavimo sistemų vaidmuo kaimo plėtros kontekste. Danijos ir Lietuvos patirtis“. Projektas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.
Lietuvos delegacija – LŽŪKT bei ŽŪM atstovai – birželio pabaigoje lankėsi Danijoje. Vizito metu domėtasi Danijos žemės ūkio konsultavimo centro veikla, aplankyti demonstraciniai ūkiai bei švietimo įstaigos.
Danijos konsultavimo sistema
Danijos žemės ūkio konsultavimo centras žemdirbių labui dirba jau 40 metų, todėl nenuostabu, kad sukaupta nemenka žemės ūkio subjektų konsultavimo patirtis. Tai viena seniausių ir didžiausių tokio pobūdžio organizacijų Europoje.
Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pagrindinis centras, kitaip dar vadinamas Žemės ūkio žinių centru, informaciją gauna iš mokslinių tyrimų ir eksperimentus atliekančių organizacijų. Toliau informacija perduodama konsultavimo centrams, kurių šalyje iš viso yra 31. Organizacijoje dirba per 3600 darbuotojų, veikia 32 atskiros organizacijos. Konsultavimo centro paslaugomis naudojasi beveik 50 tūkst. ūkininkų.
Danijos žemės ūkio konsultavimo centro teikiamas paslaugas būtų galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tai tradicinės paslaugos, kurias teikia ir LŽŪKT: buhalterinė apskaita, ekonominės, augalininkystės ir gyvulininkystės paslaugos. Antroji – namų ūkio, turizmo, konsultacijos, susijusios su informacinių technologijų taikymu.
Ypač didelis dėmesys skiriamas klientų poreikiams, tad įstaigos ir klientų bendradarbiavimas pagrįstas draugiškais tarpusavio santykiais. Danijos ūkininkai, suvokę konsultavimo paslaugų svarbą, patys nusprendė prisidėti prie konsultavimo centrų išlaikymo – moka nario mokestį, turi įtakos valdant centrų veiklą, prisideda prie jų plėtros. Susiformuoja abipusis, nepertraukiamas ryšys tarp konsultanto ir ūkininko. Konsultantas turi būti pasiruošęs atsakyti į bet kuriuos kliento klausimus. Konsultavimo esmė – sukurti realų pokytį ūkio veikloje, kuris teiktų įvairiapusę naudą. Taigi siekiama ne trumpalaikės ekonominės naudos, bet ilgalaikio bendradarbiavimo, kurio rezultatas – sklandžiai veikiantys, besiplečiantys, aplinkai draugiški, pelningi klientų ūkiai.
Specialistai, konsultuodami ūkininkus ūkių apskaitos ir biudžeto sudarymo klausimais, naudojasi moderniomis informacinėmis technologijomis: „Ø90” – centrinė apskaitos ir kontrolės sistema, kompiuterizuota integruota ūkio valdymo sistema, tinklo duomenų bazė.
Finansų valdymo sistemą „Ø90” naudoja visi vietiniai konsultavimo centrai. Tai leidžia suteikti buhalterinės apskaitos ir ekonomikos paslaugas 32 tūkst. ūkininkų ir 6 tūkst. žemės ūkio įmonių. Naudojantis finansų valdymo sistema, per metus sukuriama apie 20 tūkst. metinių ataskaitų, beveik 40 tūkst. ataskaitų mokesčių tikslais, sudaromi biudžeto planai, vykdoma biudžeto kontrolė, atliekama palyginamoji analizė ir kt. Programa „Ø90” pritaikyta Danijos sąlygoms, t. y. ji sukurta pagal šios šalies įstatyminę bazę.
Geroji ūkininkavimo patirtis – pažangiuose demonstraciniuose ūkiuose
Gerąja patirtimi sutiko pasidalinti ir augalininkystės, mėsinės gyvulininkystės, pienininkystės ūkių savininkai. Pasak jų, efektyvių veiklos rezultatų pasiekti pavyko tik padedant konsultantams. Danijos žemės ūkis puikiai išvystytas, daugybė veiklos nišų yra jau užimtos, todėl, norėdami išvengti konkurencijos, danai ieško naujovių.
Ūkininkas Jurgenas Mikelsenas (Jørgen Mikkelsen) nusprendė auginti neįprastą galvijų veislę – Danijos miško galvijus, turinčius laukinių gyvūnų genų. Nors kartais kyla problemų dėl produkcijos realizacijos, ūkininkas tikisi, kad ateityje verslas klostysis kur kas geriau.
Pienininkystės ūkyje, Horsenso (Horsens) apylinkėse, karves nuspręsta laikyti atvirame ir nešildomame pastate. Ūkio savininkai teigia, kad tai vienas iš geriausių būdų, neleidžiančių daugintis ligų sukėlėjams. Be to, tvarte susidaro mažai amoniako, anglies dvideginio – oras švaresnis bei gaivesnis. Karvidėje ūkio šeimininkai įrengė automatizuotas šėrimo, melžimo, mėšlo surinkimo sistemas. Taip pat įrengta atskira patalpa gyvuliams ir pieno primilžiams stebėti bei kontroliuoti. Galima sakyti, kad ūkininkai iš savo ūkio „išspaudžia“ viską, kas įmanoma: surinktas mėšlas laikomas rezervuaruose, jo perteklius panaudojamas gaminant biodujas, kurios šildo gyvenamąjį namą.
Maiklo ir Džono Levių (Michael Levy ir Johan Levy) sėklininkystės ūkyje stengiamasi gyventi drauge su gamta: pastatams šildyti jie nenaudoja iškastinio kuro. Sename dvare įsikūrę broliai pastatus apšildo modernia šildymo sistema – naudoja šiaudus. Sėklai augindami grūdines, ankštines kultūras, cukrinius runkelius ūkininkai didžiausią dėmesį skiria dirvožemio sudėčiai. Anot M. Levio, sunkiojo molio dirvožemyje augalų auginimas yra labai patikimas.
Nuolatinis tobulėjimas ir žinių ieškojimas turi būti pagrindinis žemdirbius konsultuojančių organizacijų variklis. Pasinaudodami užsienio partnerių patirtimi, įgytas žinias LŽŪKT specialistai perduos Lietuvos žemdirbiams.
