• Temos
• Verta žinoti

Laukia rimti maisto sistemos pertvarkymo iššūkiai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2020-06-10

© LŽŪKT nuotr.

Šį pavasarį Europos Komisija pristatė naują ilgametę strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (From Farm to Fork). Ši strategija – pagrindinis Europos „žaliojo susitarimo“ dokumentas, numatantis Europos Sąjungos maisto sistemos tvarumo standartus. Ja siekiama skatinti ekonomiką, pagerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, rūpintis gamta, kurti sąžiningą, patikimą ir aplinkai palankią maisto sistemą.

„Žaliasis susitarimas“ numato, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu. Susitarime išsamiai nagrinėjami tvarių maisto sistemų iššūkiai ir pripažįstami neatsiejami sveikų žmonių, sveikos visuomenės ir sveikos planetos ryšiai. Kaip teigiama Europos Komisijos pristatyme, itin svarbu turėti tvarią ir gerai veikiančią maisto tiekimo grandinę. Būtina ženkliai sumažinti pesticidų ir antimikrobinių medžiagų, perteklinį trąšų naudojimą, didinti ekologinį ūkininkavimą, gerinti gyvūnų gerovę ir mažinti grėsmę biologinės įvairovės nykimui. Naujos technologijos ir moksliniai atradimai kartu su didėjančiu visuomenės supratimu ir tvarių maisto produktų paklausa atneš naudos visiems maisto grandinės dalyviams, skatins Europos Sąjungos tiekimo sektoriaus konkurencingumą ir sąžiningą prekybą.

„VMVT taip pat turės ženkliai prisidėti įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama sukurti tvarią Europos Sąjungos maisto tiekimo sistemą. Iš vienos pusės laukia nemaži iššūkiai, o iš kitos, pasinaudojant Europos Sąjungos parama atsiras dar didesnės galimybės mūsų vietiniams Lietuvos ūkininkams, gamintojams naudojant trumpąsias maisto grandines tiekti saugius, kokybiškus, šviežius, didele dalimi ekologiškus produktus Lietuvos vartotojui. Mums tai šansas labiau išnaudoti Lietuvos ūkininkų ir maisto gamintojų pranašumą, nes esame čia pat, turime palankų klimatą, kokybiškas žaliavas ir darbščius žmones. Maisto saugą užtikrinančios kontrolės sistemos turės taip pat prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų, o strategija padės užtikrinti aprūpinimą maistu ir galimybę maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

Šioje strategijoje nustatyti konkretūs Europos Sąjungos maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tokie kaip iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

Didelis dėmesys joje skiriamas ir gyvūnų gerovės klausimas, kurie padeda pagerinti gyvūnų sveikatą ir maisto kokybę, sumažinti vaistų poreikį ir išsaugoti biologinę įvairovę. Siekdama užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, Europos Komisija persvarstys gyvūnų gerovės įstatymus, taip pat ir susijusius su gyvūnų gabenimu bei skerdimu, svarstys gyvūnų gerovės ženklinimo galimybes.

Europos Komisija, prieš oficialiai pristatydama strateginių planų projektus, pateiks rekomendacijas kiekvienai valstybei narei dėl konkrečių bendrosios žemės ūkio politikos tikslų. Komisija ypatingą dėmesį skirs „žaliojo susitarimo“ ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslams, pagal kuriuos valstybės narės savo strateginiuose planuose numatys būtinas jų įgyvendinimo priemones.

Europos Sąjunga rems globalų perėjimą prie tvarios žemės ūkio maisto produktų sistemos vykdydama savo prekybos politiką ir tarptautinio bendradarbiavimo priemones. Pereinant prie sąžiningesnės ir tvaresnės maisto sistemos svarbus vaidmuo tenka ūkininkams, žvejams ir akvakultūros produktų gamintojams, tad parama jiems bus teikiama ir pagal ekologines sistemas. O atsižvelgiant į šių dienų patirtį, taip pat bus parengtas nenumatytų atvejų planas maisto tiekimui ir maisto saugumui užtikrinti galimų pandemijų ar grėsmių atveju.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Ataskaita negailestinga: ir toliau nyksta biologinė įvairovė