• Temos
• Verta žinoti

Lapiniai kopūstai – ne tik dekoravimui, bet ir maistui

Roma Starkutė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2012-04-25

Jeigu užsienyje lapiniai kopūstai vartojami virti, tai Lietuvoje daugiausia jie naudojami tik stalui ir patiekalams papuošti, nors jų maistinė vertė žymiai didesnė nei baltagūžių. Lapiniuose kopūstuose yra daugiau baltymų, įvairių vitaminų (B₁, B₂, B₆,C, PP, K, E ), folio rūgšties, o karotino (provitamino A) juose randama net 80 proc. daugiau negu baltagūžiuose. Lapiniuose kopūstuose taip pat gausu fitoncidų, įvairių fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, mangano, sieros, jodo, didelis kiekis geležies. Tai labai naudinga ir gydomųjų savybių turinti daržovė.

Lapinių kopūstų botaninės savybės

Lapiniai kopūstai – dvimetis augalas, pirmaisiais metais užauginantis stiebą ir lapus, o antraisiais metais – žiedstiebį. Jų vegetacijos periodas praktiškai neribotas: kai užauga ir pasiekia veislei būdingą išvaizdą ir dydį, tampa dekoratyvus.

Lapinių kopūstų yra daug atmainų. Vartojami maistui skirstomi į Kale ir Collard tipo. Plačiau aptarsime Kale tipo lapinių kopūstų auginimą, kadangi jie itin atsparūs šalčiui (iki -15 °C).

Žemaūgių (iki 40 cm) ir vidutinio ūgio (iki 65 cm) kopūstų vegetacijos periodas trunka apie 4 mėnesius, aukštaūgių veislių (aukštesnių negu 70 cm) – apie 5 mėnesius.

Tręšimas

Tręšiama – N–180–240 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinimą, kita – per 2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma – 50–80 kg ha^-1, Kalio (K₂O₅) – 200–280 kg ha^-1.

Pagrindiniam tręšimui naudojamų trąšų sudėtyje pageidautina, kad būtų kalcio, sieros, magnio, boro, molibdeno. Pasodinus lapinių kopūstų daigus, po retinimo ar atsodinimo (kai sėjama tiesiai į lauką), pirmą kartą tręšiama praėjus 15–20 parų, antrą kartą – 20 parų po pirmo tręšimo. Galima naudoti skystas trąšas.

Dirvožemis – derlingas

Turėtų būti priesmėlis ant lengvas priemolis, turintis daug organikos, derlingas, purus, pH – 6,0–7,0. Jei dirva rūgšti, reikėtų ją kalkinti. Visą vegetacijos laikotarpį dirva turi būti drėgna, bet nešlapia.

Tinkamiausias priešsėlis

Laikytis sėjomainos, kad augalai nesirgtų šaknų gumbu. Tinkamais priešsėliais lapiniams kopūstams laikomi agurkai, svogūnai iš ropelių, šakniavaisiai, bulvės, ankštinės kultūros.

Dirvos paruošimas ir sodinimas

Rudenį, nuėmus priešsėlį, dirva kultivuojama ir giliai suariama. Pavasarį dirva gerai išlyginama, išberiamos trąšos ir gerai sukultivuojama, kad dirvoje neužsistovėtų vanduo.

Auginti lapinius kopūstus galima dviem terminais: vasaros ir vėlyvam rudeniui (kai derlius nuimamas po šalnų). Auginti galima iš daigų arba sėjant tiesiai į dirvą.

Lapiniai kopūstai jautrūs persodinimui

Lengvose žemėse kopūstų daigai sodinami lygiame paviršiuje, o drėgnesnėse – lysvėse ar ant vagų. Mėgsta gerą apšvietimą, tuomet būna intensyvi ir graži lapų spalva. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu balandžio pradžioje šiltnamyje į didesnes kasetes ar durpių puodelius. Daigai užauga maždaug per 45–50 parų.

Daigai į dirvą sodinami gegužės pirmoje dekadoje. Derlius imamas vasaros viduryje.

Norint lapinių kopūstų derlių imti vėlai rudenį, galima sodinti daigus arba sėti tiesiai į dirvą. Auginant kopūstus iš daigų, galima sėti tiesiai į daigyne gerai paruoštą dirvą, tačiau geriausia būtų daigus išsiauginti kasetėse, kadangi lapiniai kopūstai jautrūs persodinimui. Kasetės imamos didesnės, nes kopūsto ilga liemeninė šaknis. Į kasetes sėklos sėjamos gegužės mėnesį, o daigai į lauką sodinami birželio trečioje–liepos pirmoje dekadoje. Į dirvą sodinami maždaug 4–6 savaičių augalai.

Sodinama tokiais atstumais: 60x60, 70x70, 70x60, 70x40, 70x25 cm, priklausomai nuo veislės. Prieš sodinimą daigai ir duobutės gerai palaistomi. Reikia 10 l vandens dvidešimčiai duobučių. Jei veislės aukštaūgės, sodinama kiek galima giliau (2–3 cm), kad užsižertų apatiniai lapeliai ir susiformuotų pridėtinės šaknys. Labai svarbu sodinant neužžerti ir nepažeisti augimo kūgelio- viršūnėlės. Pasodinus žemę aplink augalą reikia labai gerai apspaudyti. Kol augalai prigis, 2–3 kartus liejami. Vandens pilama 20 l į 1 m² . Praėjus savaitei, neprigiję daigai atsodinami.

Laikas nuo pasodinimo į dirvą iki derliaus nuėmimo apie 55 dienos.

Auginimas sėjant tiesiai į dirvą

Norint lapinių kopūstų derlių iš sėklų gauti vėlai rudenį, reikia sėti tiesiai į lauką balandžio trečioje–gegužės pirmoje dekadoje. Sėklos sudygsta per 7–12 dienų. Laikas nuo sėjos iki derliaus apie 70–80 dienų.

Priežiūra ir apsauga

Augalai geriausia auga, kai dirvos temperatūra 16–17 °C. Svarbiausi lapinių kopūstų priežiūros darbai – tarpueilių purenamas, apmindžiojimas aplink augalus, kad vėjas neišvartytų, jei sausa – liejama. Ravint piktžoles, jei mažos ir nesubrandinusios sėklų, galima jų neišmesti ir pamulčiuoti augalus. Labai gerai lapiniai kopūstai auga, kai jie mulčiuojami, pvz., nerūgščiomis durpėmis ar pan.

Kai sausa, reikia laistyti, kad dirva būtų drėgna, kitaip bus nekokybiški ir kartūs lapai. Drėkinimas ypač svarbus jauniems augalams (padeda atlaikyti intensyvius saulės spindulius ir vasaros karštį). Lapiniams kopūstams labai pavojingos spragės, mažiau – amarai, kopūstinis baltukas, pelėdgalvis. Ligoms jie atsparesni negu baltagūžiai kopūstai.

Derliaus nuėmimas

Lapinių kopūstų derlius pradedamas imti, kai jie turi pakankamai lapų ir yra pasiekę veislei būdingą aukštį. Pradžioje imami jauni, apatiniai lapai, kad nepagelstų. Imama po 1–2 lapus nuo augalo. Visas derlius imamas po šalnų.