• Temos
• Verta žinoti

Kopūstinių daržovių apsauga nuo ligų

Dr. Elena Survilienė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja

2018-06-18

Kopūstinės daržovės dažniausiai auginamos iš daigų, kartais sėklos sėjamos iš karto į dirvą. Daigai auginami daigyklose / kasetėse, durpių briketuose, o vėliau persodinami lauke. Teisinga augalų sėjomaina padeda išvengti infekcijos kaupimosi dirvoje. Pageidautina kopūstines daržoves auginti skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tai padeda išvengti nepageidaujamų žaladarių antplūdžio.

Sėti galima tik sveikas, ištirtas sėklas. Agrotechnikos priemonės – kryžmažiedžių piktžolių, kuriose veisiasi kenkėjai, naikinimas, augalinių liekanų pašalinimas ir sunaikinimas, mitybos ir drenažo, kuris pagerina oro judėjimą, reguliavimas – padeda sumažinti užkrato lygį. Viena iš tinkamiausių priemonių pasipriešinti kenksmingų organizmų poveikiui – atsparių veislių parinkimas.

Virusinių ligų kontrolė prasideda nuo sveikos sėklos ir sodinamosios medžiagos panaudojimo, augalinių liekanų po derliaus nuėmimo, piktžolių ir vienų svarbiausių virusų pernešėjų – amarų naikinimu.

Bakterinės kopūstinių daržovių ligos

Gyslų bakteriozė, juodasis puvinys(Xantamonas compestris pv. campestris) daug žalos padaro gamybiniams pasėliams, sandėliuojamoms daržovėms. Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigyne ir inspekte, daigų užmirkimas, auginimas monokultūroje. Vegetacijos metu bakterijos į augalą gali patekti per mechaninius audinių pažeidimus ar natūralias augalo ertmes. Lietingomis vasaromis ar intensyviai lietinamuose plotuose, esant 27–30 °C oro temperatūrai, ligos požymiai pasirodo po 10–12 dienų po užsikrėtimo. Sumažėjus drėgmei, inkubacinis periodas pailgėja 2–3 kartus. Infekcija pernešama rankomis bei įrankiais, prižiūrint augalus, išnešiojama vabzdžių.

Bakterinis šlapiasis puvinys(Ervinia ir Pseudomonas spp.) – kenksmingas brokoliams, žiediniams kopūstams formuojant žiedynus, pekininių bastučių galvučių formavimo metu, kai yra lietingi orai ir aukšta santykinė oro drėgmė. Pažeistos galvutės per keletą dienų praranda prekinę išvaizdą. Gūžiniai kopūstai, griežčiai, ridikai, ropės nuo šlapiojo puvinio daugiausiai nukenčia sandėliavimo metu, ypač kai yra netinkama laikymo drėgmė ir temperatūra. Kopūstai su bakteriniais šlapiojo puvinio simptomais aptinkami jau lauke. Patekę į saugyklas, vos pastebimai pažeisti kopūstai pradeda pūti, apkrečia sveikus šalia esančius kopūstus ir paverčia juos gleivinga, dvokiančia mase. Augalai bakterijomis gali užsikrėsti per sėklas, dirvą, kurioje yra likę sergančių nesupuvusių augalų liekanų, ypač kopūstų kotų. Bakterijas platina įvairūs kenkėjai, ypač musės. Infekcijos vieta dažnai tampa mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl kitų ligų ar kenkėjų. Dažniausiai šlapieji puviniai išplinta padarydami daug žalos lietingomis, karštomis (25–30 °C) vasaromis.

Bakterinė dėmėtligė(Pseudomonas syringae pv. maculicola) – dažna brokolių, briuselinių ir žiedinių kopūstų, kartais ridikų liga. Dekoratyviniai kopūstai šiai bakterijai atsparūs. Pagrindinis infekcijos šaltinis – infekuotos sėklos. Ligą platina vabzdžiai ir kenkėjai. Drėgnu, vėsiu oru liga gali padaryti didelių nuostolių. Bakterijos peržiemoja dirvoje ant augalinių liekanų. Tačiau aktyvumą išlaiko tik vienus metus.

Pagrindiniai apsaugos principai nuo bakterinių ligų

• Sveikos, geros kokybės, beicuotos sėklos.
• Daigus auginti neinfekuotame grunte, auginimui skirtas priemones dezinfekuoti. Nelaistyti daigų stipria vandens srove. Netrumpinti daigų šaknų ir lapų prieš sodinant į lauką.
• Laikytis sėjomainos, kopūstines daržoves toje pačioje vietoje auginti po 3–4 metų.
• Kenkėjų kontrolė pasėlyje.
• Transportuoti ir sandėliuoti sausą, be mechaninių pažeidimų produkciją.
• Sandėliuoti neperaugusias ir nepernokusias gūžes su geru dengiamuoju vaškiniu sluoksniu.
• Efektyvių cheminių produktų nuo bakterinio šlapiojo puvinio nėra.
• Rekomenduojama naudoti alternatyvius produktus – augalinius ekstraktus–trąšas – stiprinančius augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, stiprinančius imunitetą bakterinėms ligoms.

Grybinės kopūstinių daržovių ligos

Diegavirtė (Pythium spp. ir kt.) pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta. Palankios ligai plisti sąlygos yra rūgšti, per drėgna žemė, tankiai susodinti augalai. Infekcija labiau plinta vėsiu oru. Ligos sukėlėjas gyvena dirvoje ar daigyno žemėje, jo sporos gyvybingos gali išlikti keletą metų.

Ką daryti? Sėjomaina. Daigyno substrato dezinfekcija. Negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą dirvą. Išbrokuoti diegavirtės pažeistus daigus. Sėklų beicavimas padeda išvengti infekcijos ankstyvajame augimo tarpsnyje.

Alternariozė, juodoji dėmėtligė(Alternaria brassicae, A. brassicicola) pažeidžia pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir briuselio kopūstus vegetacijos ir laikymo metu. Infekcijos šaltinis yra sėklos, kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Esant palankioms sąlygoms, alternariozė gali pažeisti visas augalo dalis. Pirmiausia pažeidžiami baltagūžių ir žiedinių kopūstų išoriniai lapai. Ant jų atsiranda smulkių, juodų, apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Pekininiai bastučiai, brokoliai ir žiediniai kopūstai pažeidžiami galvučių formavimo ir brendimo metu. Ligai plisti padeda vėjas, lietus, palanki 20–24 °C oro temperatūra ir 85–100% santykinė oro drėgmė.

Ką daryti? Šiuo metu beveik nėra visiškai atsparių alternariozei lapinių ir žiedinių kopūstų veislių, tačiau ropių kopūstų veislės pasižymi didesniu atsparumu. Infekcijos galima išvengti beicuojant sėklas, reguliuojant aplinkos sąlygas daigyne, nuolat stebint augalų būklę lauke. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti fungicidus. Būtina sunaikinti sirgusių augalų liekanas bei piktžoles, laikytis sėjomainos ir nesodinti kopūstinių daržovių arti rapsų ir kitų kryžmažiedžių augalų.

Kekerinis puvinys(Botrytis cinerea) pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Pašalę augalų audiniai, augalai su įvairiais mechaniniais, kenkėjų padarytais pažeidimais yra neatsparūs kekeriniam puviniui. Dažnai puvinys pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gan didelės, rudos, vandeningos dėmės, vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs, 2–7 mm dydžio, juodi skleročiai. Infekuotos vietos praskysta ir pūna ypač intensyviai, kai įsimeta bakterijos. Kekerinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Optimali temperatūra grybo vystymuisi yra 10–15 °C, nors puviniai masiškai plinta ir esant 0 °C temperatūrai. Naudojant etileno dujas produkcijos brandinimui, patogenas geba pasklisti kartu su dujomis, sukeldamas masinį produkcijos puvimą.

Ką daryti? Infekcijos išvengti galima naikinant infekuotų augalų liekanas, augalus sodinant tinkamais atstumais atviroje vietoje. Esant palankioms ligai plisti sąlygoms, prieš nuimant vėlyvųjų veislių kopūstus, skirtus sandėliavimui, nupurkšti fungicidais. Produkciją laikyti tinkamose sąlygose.

Šaknų gumbu(Plasmodiophora brassicae) gali sirgti įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai. Liga plinta rūgščiose dirvose. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis. Sergantys augalai silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Augalai šaknų gumbu gali apsikrėsti vieni nuo kitų ir nuo laukinių augalų per šakniaplaukius. Supuvus pažeistiems augalo audiniams, infekcija patenka į dirvą, kurioje gali išsilaikyti nuo 4 iki 20 metų.

Ką daryti? Rūgščias dirvas reikia pakalkinti. Rekomenduojama daržovių 8 metus nesodinti į tą pačią dirvą. Kasmet dezinfekuoti daigyno žemę. Sodinant patikrinti daigų šaknis, išbrokuoti ligotus. Prieš sodinant daigus, juos reikėtų pamirkyti fungicidų tirpale. Naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes. Nuėmus derlių pašalinti ar sunaikinti augalų liekanas, dirvą suarti.

Vėžys, lapų dėmėtligė, sausasis puvinys, fomozė(Leptosphaeria maculans) – su sėklomis plintanti liga. Tipiški ligos požymiai – ant lapų, lapkočių pilkšvai rusvos, apskritos, džiūstančios, melsvai pilkais pakraščiais, kartais rievėtos dėmės, kuriose yra daug juodų taškelio dydžio vaisiakūnių – piknidžių. Ant stiebų pažeistose vietose susidaro šviesiai rudas ar rausvo atspalvio vėžinės žaizdos, kurių viduje taip pat formuojasi piknidės. Ant šakniavaisių pastebimos stambios, giliai įsiskverbusios, pilkšvai rudos dėmės su gausybe juodų piknidžių. Pažeisti augalai vysta ir žūsta. Plinta liga drėgnu ir vėjuotu oru. Grybas išlieka gyvybingas daugelį metų dirvoje, užsikrėtusių augalų liekanose, sėklose. Fomoze serga kryžmažiedės piktžolės, kurios tai pat gali būti užkrato šaltiniu.

Ką daryti? Sėklose infekcija išnaikinama sėklas beicuojant arba apdorojant karštu vandeniu. 4 metų sėjomaina. Sodinti tik sveikus daigus, naikinti kryžmažiedes piktžoles, ligotus augalus. Fungicidais galima purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nors purškimai vegetacijos metu ne visada efektyviai apsaugo lapus ir stiebus nuo fomozės sukėlėjų.

Žiedinė dėmėtligė(Mycospharella brassicicola) – svarbi lapinių ir žiedinių kopūstų liga, paplitusi Šiaurės Vakarų Europos dalyje. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sirgusių augalų liekanos, žieminiai rapsai. Infekcijai plisti reikalinga 16–20 oC temperatūra ir drėgmė ant lapų. Dėmės žiedinės (rutuliškos), pilkos ar juodos spalvos, padengtos daugybe mažų, juodų piknidžių, iki 1,5 cm diametro. Paprastai senesni lapai užsikrečia pirmieji, jie gelsta ir žūsta anksčiau laiko. Grybai gali pažeisti sėklų luobelę ir įsiskverbti į vidų, bet su sėklomis plintanti infekcija nėra labai reikšminga, didesnę reikšmę turi užkrato išsilaikymas infekuotų augalų liekanose ir dirvoje.

Ką daryti? Taikomi agrotechnikos metodai, mažinantys infekcijos išsilaikymą ir plitimą: sėjomaina, tinkama auginimo vieta (mažiausiai 0,5 km nuo rapsų lauko), vengti nesaikingo tręšimo, auginti atsparias veisles (briuselinius kopūstus Cor, Gabion, Lunet, Topaz). Fungicidais purškiama pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams. Prognozavimo modelio pritaikymas padeda nustatyti geriausią purškimo laiką ir sumažinti fungicidų naudojimą.

Netikroji miltligė(Peronospora parasitica) – paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai – šakniavaisinėms daržovėms. Smarkiai pažeisti daigai skursta, net žūsta. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda gelsvų dėmių, o apatinėje – balsvas grybo apnašas. Pažeisti lapai pirma laiko sensta ir krenta, augalai tampa imlesni kitoms ligoms. Ant infekuotų briuselinių, žiedinių kopūstų galvučių atsiranda juodų dėmelių, daržovės praranda prekinę vertę. Palankios sąlygos – aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų. Užkratas išsilaiko dirvoje, augalų liekanose daugelį mėnesių ir metų.

Ką daryti? Svarbiausia – kontroliuoti infekcijos pasirodymą daigyne, kartu išvengiant ankstyvų nuostolių ir ligos išplitimo lauke. Tai pasiekti galima reguliuojant daigyne santykinę oro drėgmę, temperatūrą, profilaktiškai naudojant fungicidus. Lauke taikoma sėjomaina, sudaromos palankios augalams augti sąlygos, auginamos atsparios veislės. Fungicidų naudojimas lauke, palyginti su daigynu, yra sudėtingesnis.

Miltlige (Erysiphe cruciferarum) dažniausiai užsikrečia briuseliniai kopūstai, griežčiai ir ropės, rečiau gūžiniai kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ligos pažeisti lapai, lapkočiai apsitraukia baltu grybienos apnašu, ligotų augalų lapai džiūsta, todėl griežčių bei ropių šakniavaisiai būna smulkūs. Miltligė gali išplisti sausą, šiltą vasarą, esant 15–20 °C temperatūrai.

Ką daryti? Geriausias būdas išvengti infekcijos – auginti atsparias ligai veisles (yra briuselinių, gūžinių kopūstų, griežčių veislių). Vengti pertręšti azoto trąšomis, tinkamas augalų tankumas, vandens režimas. Vegetacijos metu pastebėjus miltligės požymius, purkšti fungicidais. Nuėmus derlių, pašalinti augalines liekanas. Neauginti greta kitų kryžmažiedžių daržovių, rapsų, naikinti piktžoles.

Baltosios rūdys(Albugo candida) – svarbi briuselinių, žiedinių ir lapinių kopūstų liga, kuria gali sirgti ir kryžmažiedės piktžolės. Baltosios rūdys mažiau pavojingos šakniavaisėms daržovėms. Ligos požymiai – lapų viršutinėje pusėje apskritos, stambios, šiek tiek iškilios, pradžioje šviesiai žalsvos, vėliau raustančios dėmės. Lapų apačioje dėmės su baltu, pradžioje blizgančiu, vėliau dulkingu panašiu į karputes, paviršiumi. Drėgmė ant lapų yra viena pagrindinių sąlygų infekcijai plisti, liga smarkiai išplinta rudenį. Užkratas lieka augalų liekanose ir dirvoje.

Ką daryti? Baltųjų rūdžių išvengti padeda sėjomaina, ligai atsparių veislių auginimas (briuselinių kopūstų veislės Predora, Lunet, Lauris, Peer Gynt). Pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams purkšti fungicidais. Šiai ligai pradėti naudoti prognozavimo modeliai.

Kopūstų fuzariozė(Fusarium oxysporum f. sp. conglutinans). Infekcija į kopūstus patenka per šaknis arba žaizdeles, esančias požeminėje augalo dalyje, vėliau vandens indais patenka į antžemines augalo dalis. Apsikrėtę daigai anksti žūsta. Sergančių augalų lapai gelsta, vysta, ant jų pastebimos neryškios dėmės su šiek tiek patamsėjusiomis gyslomis. Perpjovus ligotą stiebą arba lapkotį, matomas parudavęs vandens indų ratas. Sergantys lapai anksti nukrenta, todėl gūžės užauga mažos. Ligos išplitimas priklauso nuo augalų atsparumo ir nuo auginimo sąlygų. Pastaruoju metu atsirado grybo rasė, kurio vystymuisi yra palankesnė šiek tiek žemesnė temperatūra. Todėl tokios rūšies fuzariozė mūsų klimato sąlygomis gali būti grėsmingesnė.

Ką daryti? Auginti atsparias veisles, sėti beicuotas sėklas, dezinfekuoti daigynų dirvožemį, laikytis 5–6 metų sėjomainos.

Registruotų augalų apsaugos produktų nuo ligų sukėlėjų sąrašas