• Temos
• Verta žinoti

Kodėl maisto deginimas biodegalų gamybai skatina klimato krizę

2025-10-23

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kodėl biodegalai yra žalingi?

Pasėlių ir dirbamos žemės naudojimas biodegalų žaliavoms gaminti paskatino žemės ūkio plėtrą į anksčiau nedirbtas teritorijas, o tai lėmė miškų kirtimą, buveinių praradimą ir didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą dėl prarastos augmenijos ir dirvožemio sutrikdymo.

Žemės atėmimas iš maisto gamybos taip pat gali prisidėti prie maisto kainų kilimo, o tai gali pabloginti skurdo lygį kai kuriose labiausiai pažeidžiamose pasaulio bendruomenėse.

Vyriausybės visame pasaulyje priima politikos priemones, skirtas remti biodegalų gamybą ir vartojimą kaip alternatyvą iškastiniam kurui.

Biodegalų tiekimui skatinti naudojamos įvairios politikos priemonės, nuo privalomojo maišymo iki subsidijų. Dėl to per pastaruosius du dešimtmečius biodegalų naudojimas smarkiai išaugo.

Kiek žemės reikia biodegalams?

Šiandien auginant žemės ūkio kultūras, kurios bus sudegintos kaip degalai, sunaudojama 32 milijonai hektarų žemės – tai maždaug Italijos dydžio plotas. Visa tai daroma tik tam, kad būtų patenkinti 4 % pasaulio transporto kuro poreikiai.

2030 m. šis plotas turėtų išaugti 60 % iki 52 mln. hektarų – tai Prancūzijos dydžio plotas. Tai reiškia, kad 2030 m. biodegalai taptų šešta pagal dydį šalimi pagal ariamosios žemės plotą.

Kokios yra biodegalų alternatyvos?

Manoma, kad biodegalų privalumai yra mažesni šilttnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir vidaus energetinis saugumas. Biodegalai yra prastas pasirinkimas abiem atvejais.

Kai pasėliai deginami degalams, gali prireikti naujos žemės naujiems pasėliams maistui ar degalams auginti. Tai gali lemti netiesioginį žemės paskiries keitimą ir miškų kirtimą. Todėl stulbinamai, biodegalai šiandien pasauliniu mastu išmeta 16 % daugiau CO₂ išmetimų nei iškastinis kuras, kurį jis pakeičia. Prognozuojama, kad iki 2030 m. biokuras kasmet išmes 70 MtCO₂e daugiau nei iškastinis kuras, kurį jis pakeičia, o tai prilygsta beveik 30 mln. dyzelinių automobilių metiniams išmetimams.

Biodegalų nauda klimatui dažnai vertinama atliekant „gyvavimo ciklo analizę“ (LCA), kuri apima išmetimus, susidarančias auginant, nuimant derlių ir transportuojant pasėlius į biodegalų perdirbimo gamyklą. LCA paprastai apima išmetamus teršalus iš žemės paskirties keitimo (kai plotas pirmą kartą pradedamas naudoti pasėlių auginimui), bet kitais atvejais žemė traktuojama kaip nemokamas išteklius ir nepaisoma potencialios naudos klimatui, kurią duotų žemės grąžinimas į natūralią būklę arba medžių sodinimas joje.

Tačiau žemės atkūrimas duoda daug didesnę naudą anglies dioksido išmetimo mažinimo požiūriu nei žemės naudojimas biodegalų gamybai. Pasauliniu mastu žemės atkūrimas plotuose, kurie šiuo metu naudojami žalingai biodegalų gamybai, leistų sutaupyti net 400 milijonų tonų CO2 per metus.

Kaip biodegalai veikia maisto tiekimą

Maždaug 90 % pasaulinės biodegalų gamybos priklauso nuo maisto produktų, todėl kyla klausimų, kaip biokuro rinkos augimas paveikė pasaulinį maisto tiekimą. 2023 m.
biodegalų pramonė sunaudojo apie 150 mln. tonų kukurūzų, 120 mln. tonų cukranendrių ir cukrinių runkelių.

Iš viso kasdien automobiliuose sudeginama 100 milijonų butelių augalinio aliejaus ekvivalento, o tai reiškia, kad penktadalis viso augalinio aliejaus tiekimo netgi nenaudojamas maistui.

Šių žaliavų energija galėtų patenkinti iki 1,3 milijardo žmonių minimalius kalorijų poreikius. Tuo tarpu iki 800 milijonų žmonių pasaulyje kenčia badą.

Kokį ekologinį poveikį daro biodegalai?

Padidėjęs biodegalų, pagaminto iš pirmosios ir antrosios kartos kultūrų, paklausa gali turėti rimtų ekologinių pasekmių dirvožemio sveikatai, vandens kokybei, biologinei įvairovei ir žemės ūkio sistemų tvarumui.

Pavyzdžiui, tyrimas rodo, kad visoms biodegalų kultūroms reikia didelių gėlo vandens kiekių. Norint nuvažiuoti 100 km automobiliu, varomu pirmosios kartos biodegalais, vidutiniškai reikėtų beveik 3 000 litrų vandens, palyginti su vos dvidešimčia litrų, reikalingų saulės energijos gamybai ir jos naudojimui elektromobiliui.

Ar pažangieji biodegalai yra sprendimas?

Nors daugelis teigia, kad biodegalų augimas bus susijęs su tariamai švaresnių atliekų ir pažangių žaliavų, pavyzdžiui, naudoto kepimo aliejaus ir gyvulinių riebalų, naudojimo plėtra, 2030 m. didžioji dalis biodegalų ir toliau bus gaminama iš žemės ūkio kultūrų.

Didėjanti laivybos ir aviacijos paklausa

Biodegalai taip pat skatinami naudoti laivyboje ir aviacijoje, o tai dar labiau padidins pasaulinę biodegalų paklausą.

Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos naujas klimato taisykles, iki 2030 m. vidurio biokuras galėtų patenkinti iki trečdalio pasaulinės laivybos kuro paklausos, daugiausia dėl pigios ir didelį teršalų kiekį išskiriančios žaliavos, pavyzdžiui, palmių ir sojų aliejaus. Norint patenkinti šią paklausą, reikėtų beveik dvigubai padidinti dabartinį pasaulinį biodegalų naudojimą ir vien laivybai reikėtų iki 35 milijonų hektarų dirbamos žemės, o tai prilygsta visai Vokietijos teritorijai. Tai papildytų tai, kas jau buvo apibūdinta aukščiau.

Panašiai ir aviacijos pramonė biodegalus laiko alternatyva iškastiniam kurui. Šiuo metu auganti aviacijos pramonė daugiausia dėmesio skiria atliekų biokurui, pavyzdžiui, naudotam kepimo aliejui, tačiau T&E duomenys rodo, kad tai jau daro didelį spaudimą ribotiems atliekų aliejaus ištekliams. Neapribotas paklausos augimas tiesiog lems sukčiavimą arba esamų atliekų aliejaus produktų pakeitimą palmių ir kitais žalingais aliejais.

Rekomendacijos:

1. Pasaulio lyderiai privalo užtikrinti, kad klimato ir energetikos pertvarkos planuose būtų numatytos tvirtos apsaugos priemonės nuo labiausiai žalingų biodegalų žaliavų, t. y. pirmosios kartos maisto ir pašarų kultūrų.

2. Viešosios finansinės lėšos turėtų būti skiriamos elektrifikacijai, efektyvumui ir tikrai tvarioms alternatyvoms, o ne subsidijuoti netikras sprendimus.

3. Politikos formuotojai turėtų riboti biodegalų pramonės aljansų, tokių kaip Pasaulinis biokuro aljansas ir „Biofuture Platform“, įtaką tarptautiniuose energetikos ir klimato sprendimų priėmimo organuose. Nors šios grupės biodegalus laiko būtinu energetikos perėjimui, jų nariais yra didžiosios iškastinio kuro bendrovės, turinčios finansinį interesą išlaikyti su miškų kirtimu susijusias kuro tiekimo grandines.

Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją