Kiek žiediškumo išsvajotoje žiedinėje ekonomikoje: kodėl reikalinga pesticidų pakuočių atskiro surinkimo sistema

2024-09-19

Lietuva yra viena iš septynių ES valstybių, kurios vis dar neturi atskiros augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemos. Ekspertai teigia, kad sukūrus ją, žemdirbiai galėtų nemokamai atiduoti perdirbimui augalų apsaugos produktų pakuotes ir tai leistų jiems kasmet sutaupyti iki 2 mln. eurų.

Ūkininkai ne visada sutvarko pakuotes tinkamai

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Įvairias žemės ūkio veikloje susidarančias pakuočių atliekas surenkančios ir tvarkančios vienos didžiausių šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė Kristina Kavaliauskienė pažymi, kad kartais pastebima, jog ūkininkai pakuotes tvarko neteisingai.

„Pasitaiko atvejų, kai pakuotes ūkininkai priduoda atliekų tvarkytojams su jose esančiais produktų likučiais, skysčiais. Produktų likučiai, kurie galėjo būti sėkmingai panaudoti ūkinėje veikloje, kartu su pakuočių atliekomis patenka į atliekų surinkimo sandėlius. Žvelgiant iš tvaraus vartojimo pusės, ūkininkai turėtų būti patys suinteresuoti maksimaliai išnaudoti pakuotėse laikomus augalų apsaugos produktus, o atliekų tvarkytojui priduoti tuščias išskalautas pakuotes“, – sako ekspertė.

Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš ūkininkų surenkamų pakuočių daugėja, tačiau vis dar pastebima situacijų, kai jos naudojamos ne pagal paskirtį. „Dažnai nutinka taip, kad ūkininkas neatskiria pakuotės užterštumo lygio ir „prikelia“ ją naujam gyvenimui.“, – atskleidžia ekspertė.

K.Kavaliauskienė išskiria, kad dėl tokių veiksmų ūkininkai gali susilaukti ne tik įspėjimų iš aplinkosaugos institucijų, bet ir didesnių nemalonumų.

„Netinkamai atliekas tvarkantys ūkininkai rizikuoja ne tik užsitraukti administracinę atsakomybę, bet ir prarasti arba gauti mažesnes tiesiogines Europos Sąjungos fondų išmokas. Todėl priduodant ūkyje susidariusias atliekas svarbu pasidomėti, kaip jos bus sutvarkytos, ir rinktis patikimą atliekų tvarkytoją. Pagal įstatymus, atliekų turėtojai yra patys atsakingi už veikloje susidariusių atliekų sutvarkymą, net ir tuomet, kai jas priduoda legaliai veikiančiai atliekų tvarkymo įmonei“, – sako specialistė.

Perdirbimo sistemos sėkmė Lenkijoje

Jau 20 metų Lenkijoje sėkmingai veikianti augalų apsaugos produktų pakuočių perdirbimo sistema prisideda tiek prie tvaresnio ūkininkavimo praktikų, tiek prie aplinkosauginių veiksnių įgyvendinimo. Pasak Lenkijos augalų apsaugos asociacijos direktoriaus Marcin Mucha, sistema leidžia surinkti daugiau nei 70 proc. visų į rinką patekusi pesticidų pakuočių.

„Dėl Lenkijoje veikiančios sistemos 2022 m. surinkta 2,4 tūkst. tonų augalų apsaugos produktų pakuočių, kas sudaro net 73 proc. visų pakuočių patekusių į rinką. Iš jų perdirbta 1,5 tūkst. t., kas sudaro 62 proc. šių surinktų plastiko pakuočių. Tačiau matome tendenciją, kad kasmet perdirbtų ir surinktų pakuočių skaičius didėja – pavyzdžiui, 2021 m. surinktų pakuočių skaičius buvo 12 proc. mažesnis“, – pažymi M. Mucha.

Pasak eksperto, kaimyninėje šalyje veikianti sistema yra įprasta tiek ūkininkams, tiek produktų pardavėjams: „Lenkijoje ūkininkai privalo grąžinti tuščias ir tinkamai paruoštas pakuotes į pardavimo vietas: jos turi būti tris kartus išplautos ir išdžiovintos. O pardavėjai turi teisę priimti tik švarias pakuotes be pesticidų likučių. Ši sistema yra nemokama naudotojams. Pakuočių tolimesnį perdirbimą finansuoja gamintojai ir importuotojai, o jų surinkimas vyksta ištisus metus“, – sako ekspertas.

Tačiau tokiu būdu priimamos tik sutvarkytos pakuotės, kuriose nebėra augalų apsaugos produktų likučių. Pasak specialisto, kitais atvejais ūkininkai privalo kreiptis į specialias įmones, dirbančias su pavojingomis atliekomis.

„Lenkijoje ūkininkai privalo grąžinti tuščias augalų apsaugos produktų pakuotes. Jei šis reikalavimas nėra vykdomas, žemdirbiai gali susilaukti baudų. Visgi, jei pakuotėje liko produkto likučių ar pesticidų galiojimo laikas pasibaigęs, ūkininkai privalo kreiptis į specialias licencijuotas kompanijas, galinčias dirbti su pavojingomis atliekomis. Tokiu atveju žemdirbys turi šias pakuotes sutvarkyti už savo lėšas“, – sako ekspertas.

Kiek geresnis perdirbamų AAP pakuočių skaičius pasiektas Vokietijoje. 2023 m. iš viso surinkta net 94 proc. į rinką patekusių produktų pakuočių, o iš jų perdirbta net 90 proc. Skaičiuojama, kad šioje šalyje dėl AAP veikiančios perdirbimo sistemos surinkta net 3140 t. plastiko pakuočių atliekų.

Pesticidų pakuočių perdirbimo sistema palengvintų ūkininkų veiklą

Pasak asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės, kitų valstybių, o tarp jų ir Lenkijos, praktika rodo, kad augalų apsaugos produktų pakuočių perdirbimo sistema galėtų puikiai veikti ir mūsų šalyje.

„Užsienio šalių kruopščiai įvertinta rizika ir stebėsena kitose šalyse parodė, kad tinkamai išplovus ir perdirbus plastikines augalų apsaugos produktų pakuotes, jas galima grąžinti į žiedinę ekonomiką ir gaminti arba augalų apsaugos produktų pakuotes, arba išlaikant aukštus gamtos ir žmonių sveikatos apsaugos standartus gaminti gaminius, kurie nesiliečia nei su žmogaus kūnu, nei su maistu. Todėl labai svarbu informuoti ūkininkus ir valdžios institucijas apie tinkamo pakuočių išskalavimo ir tvarkymo svarbą. Atsiradusi perdirbimo sistema leistų nešvaistyti kokybiškos plastiko žaliavos ir sudaryti uždaro ciklo sistemą“, – pažymi ekspertė.

Augalų apsaugos produktų pakuočių perdirbimo sistema palengvintų ne tik pakuočių sutvarkymo galimybes, bet ir prisidėtų prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Z. Varanavičienės teigimu, mūsų šaliai taip pat nereikėtų pro pirštus žiūrėti į papildomas galimybes „įdarbinti“ ilgaamžes, praktiškas medžiagas, ne vien vadovaujantis ekonominiais sumetimais, bet ir tvarios veiklos siekiu.

„Pavyzdžiui, Bulgarijoje perdirbama daugiau nei 90 proc. tokių augalų apsaugos produktų HDPE pakuočių, iš jų gaminant optinių kabelių plastikinius izoliacinius vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje, jas sudeginant ir išgaunant šilumos energiją“, – pažymi specialistė.

BNS: asociacijos „CropLife Lietuva“ pranešimas