Kiek vartoti druskos per parą? Tyrimų rezultatai

2018-03-06

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sumažinus suvartojamos druskos kiekį iki 5 g per parą, pasaulyje per metus būtų išsaugota apie 2,5 milijono žmonių gyvybių. Daugumoje pasaulio ir Europos šalių druskos suvartojama gerokai daugiau nei rekomenduojama.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Prisidedant prie druskos suvartojimo mažinimo iniciatyvų bei siekiant įvertinti druskos kiekį Lietuvos rinkai teikiamuose maisto produktuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – Institutas) nuo 2012 m. buvo vykdomi druskos kiekio tyrimai įvairiuose maisto produktuose, atliekama jų rezultatų analizė bei viešinami gauti rezultatai. Tuo siekiama atkreipti vartotojų, specialistų ir politikų dėmesį į per didelio druskos kiekio vartojimo problemą, tuo pačiu skatinti maisto pramonę gaminti produktus su mažesniu druskos kiekiu.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos (tai atitinka 2 gramus natrio), tačiau Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių druskos suvartojama 8-12 g per parą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013-2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad tik 41,5 procentų Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo net 6,8 procentai.

Per gausus natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o pastarasis – su didėjančia kraujotakos sistemos ir inkstų ligų rizika. Įrodyta, kad, sumažinus druskos (natrio) suvartojimą, kraujospūdis mažėja. Daugėjant lėtinių neinfekcinių ligų mažėja gyvenimo trukmė, prastėja gyvenimo kokybė; valstybėms tai reiškia ir darbo jėgos trūkumą bei didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Sumažinti suvartojamos druskos kiekį siekia dauguma šalių.

Instituto specialistai apibendrino 2015 m. – 2017 m. atliktų virš 1000 maisto produktų druskos tyrimų rezultatus ir pateikė juos visuomenei. Institute tirti mėginiai buvo atrinkti valstybinės kontrolės metu, taip pat maisto verslo operatorių savikontrolės tikslais.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami suvestiniai duomenys apie druskos kiekį įvairiuose maisto produktuose, parduodamuose Lietuvoje:

Maisto produktas Mediana, g / 100 g Vidurkis, g / 100 g

Duona 0,94 0,88

Batonas 0,8 0,8

Visi sūriai 1,42 1,45

Fermentiniai sūriai 1,51 1,5

Varškės sūriai 0,62 0,67

Mėsos gaminiai (išskyrus dešras) 1,93 2,55

Virtos dešros 1,75 1,86

Karštai rūkytos dešros 1,92 2,05

Šaltai rūkytos dešros 3,99 4,16

Sumuštiniai 1,46 1,42

Mėsos patiekalai 0,55 0,66

Žuvies gaminiai 2,92 3,91

Šaltai rūkyta žuvis 1,8 2,31

Karštai rūkyta žuvis 2,55 2,79

Vytinta žuvis 10,53 10,81

Majonezas 1,42 1,43

Pomidorų padažas 2,18 2,15

Apibendrinę tyrimų duomenis, Instituto specialistai teigia:

Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, daugumoje Europos Sąjungos šalių duona, grūdų produktai ir kepiniai yra vieni pagrindinių druskos šaltinių – su šiais produktais suvartojama nuo 19,1 % (Ispanijoje) iki 28 % (Prancūzijoje) visos druskos. Svarbūs druskos šaltiniai (neskaitant duonos) daugumoje ES šalių taip pat yra mėsos ir pieno (įskaitant sūrius) produktai.

Vartotojai skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes – fasuotų maisto produktų ženklinime privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml produkto). Neretai iš pažiūros visai nesūrūs produktai, tokie kaip duona, sūris, virta dešra ar trikampis sumuštinis turi gana daug druskos.

Instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t.y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona). Palaipsniui mažinant suvartojamos druskos kiekį, greitai priprantama prie mažiau sūraus maisto.

Maisto produktų gamintojai raginami keisti maisto produktų sudėtį (reformuliuoti), kad juose būtų mažiau druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų). Tai vienas iš efektyviausių būdų, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.

2018 m. sausio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir maisto produktų gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigojo gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija