Rugpjūčio 19 d., antradienis | 25

Kiek Lietuvoje yra žemės, kuri nedirbama ir nekuria jokios pridėtinės vertės?

2025-08-12

Asociatyvi freepik.com nuotrauka

Ar žinote, kiek Lietuvoje yra žemės, kuri nedirbama ir nekuria jokios pridėtinės vertės? Vietoj pasėlių ar pievų – tik savaime sužėlę krūmai ir sumedėjusi augalija. Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas atnaujino apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį AŽ_DRLT, kurio informacija naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Naujausi duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje yra 61 514 tokių plotų, o jų bendras plotas sudaro 30 265 hektarus.

Kur pokyčiai didžiausi?

Kaip pasakoja ŽUDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktoriusGintautas Vasiliauskas, daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų padidėjimas per metus užfiksuotas Anykščių, Molėtų, Panevėžio ir Utenos rajonų savivaldybėse – kiekvienoje jų plotas padidėjo daugiau kaip 200 ha, lyginant su 2024 m. gruodžio 1 d. duomenimis.

Daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų yra: Vilniaus r. – 2 570 ha, Molėtų r. – 2 206 ha, Zarasų r. – 1 550 ha, Utenos r. – 1 442 ha ir Trakų r. – 1 358 ha.

Kada gali būti taikomas padidintas žemės mokestis?

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, kad padidintas tarifas gali būti taikomas tiems savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose, auga savaime sužėlusi sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, užimantys daugiau kaip 10 arų.

Svarbu: ši nuostata netaikoma suformuotiems želdiniams.

Kaip sutvarkyti apleistus žemės plotus?

Žemės sklypo savininkai, norintys išvengti didesnio žemės mokesčio tarifo, turi kelis sprendimus. Pirmiausia, galima pašalinti sklype augančią sumedėjusią augaliją – jei tai saugotini medžiai, reikės gauti savivaldybės ar seniūnijos leidimą. Kitas būdas – atnaujinti sklypo kadastro duomenis ir aiškiai išskirti kitų naudmenų kategorijas, tokias kaip krūmai, želdiniai, pelkės, pažeistos ar nenaudojamos teritorijos. Taip pat galima parengti miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinį, kuriame apleisti plotai būtų pažymėti kaip miškas. Galiausiai, atlikus savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizaciją, ją galima įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip mišką, taip suteikiant plotui aiškų ir teisiškai pagrįstą statusą.

Apie atliktus veiksmus būtina informuoti ŽŪDC:

Kaip pasitikrinti žemės sklypo būklę

Atnaujintus AŽ_DRLT duomenis galima peržiūrėti:

  • Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėje www.geoportal.lt/az (paieškos laukelyje įvedus sklypo unikalų numerį) arba žemėlapių peržiūros platformoje http://goo.gl/FCL7Y;
  • atvirų duomenų platformose REGIA (www.regia.lt) ir ŽISIS (https://zisis.lt);
  • Nacionalinės mokėjimo agentūros mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.

Pastebėjus netikslumus (ploto, ribų, situacijos pasikeitimus ir pan.), raginame pranešti ŽŪDC.

Duomenų tikslinimas ir pinigų grąžinimas

Pranešimai apie AŽ_DRLT duomenų netikslumus, gauti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., naudojami žemės mokesčio deklaracijoms tikslinti. 2026 m. pradžioje visiems nepagrįstai sumokėjusiems padidintą mokestį už apleistą žemę ši suma bus grąžinta.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro pranešimas spaudai